Žadeikiškės triušių skiepai neapsaugojo

Žadeikiškė, savo reikmėms auginanti triušius, paskiepijusi nuo miksomatozės, juos vis tiek prarado. Moteris suabejojo ne tik skiepų poveikiu, bet ir specialisto patarimu, kad likusius sveikus skiepytų dar kartą. Toje pačioje vaistinėje nusipirkus vakcinos ir paskiepijus, nugaišo visi. „Bangos“ skaitytojai labiausiai rūpėjo išsiaiškinti, ar verta pirkti vakciną ir skiepyti triušius.

Suabejojo vakcina ir patarimais

Žadeikiuose gyvenanti Rasa, augindama kelias dešimtis triušių, prisiduria prie savo neįgalumo pašalpos. Zootechnikės diplomą turinti moteris žinių apie jų auginimą ieško specialiojoje literatūroje. Skaitydama specialistų patarimus aptiko, jog nuo miksomatozės gydymo nėra. Nuo šios ligos vienintelė efektyvi priemonė – vakcinacija. Ta pati vakcina ir nuo maro, ir nuo miksomatozės.

Rasa vakciną pirko veterinarijos vaistinėje ir liepos viduryje pati paskiepijo triušių jauniklius. „Bet jie susirgo ir per 3–4 savaites dalis nugaišo, – pasakojo moteris. – Pranešiau veterinarijos specialistui, iš kurio pirkau vakciną, kainavusią 30 eurų, kad mano triušiai susirgo. Jis patvirtino, kad šie pasiligoję, ir labai nustebo, kad vakciną pirkau iš jo. Tačiau specialistas man liepė dar kartą skiepyti likusius sveikus“, – pasakojo žadeikiškė. Toje pačioje vaistinėje nusipirkusi, skiepijo antrą kartą – ir sveikus, ir pasiligojusius, norėdama įsitikinti, kas bus. Nugaišo visi. „Kas yra vakcina? Ar verta pirkti ir skiepyti, jeigu vis tiek nudvėsė? Ir kodėl man patarė skiepyti dar kartą?“ – teiravosi Rasa.

Ji pasakojo, kad Žadeikių kaime triušius augina ne ji viena. Kiti laiko didesnes bandas, tačiau visų nugaišo. „Bet mes tarpusavyje nebendraujame, nesilankome vieni pas kitus, taigi negalėjome pernešti užkrato, – kalbėjo Rasa. – Triušius laikiau daržinėje.“ Ji svarstė, ar lietingi, šilti orai negalėjo turėti įtakos šiai ligai plisti.

Pagreitina ligą

Vienos veterinarijos vaistinės veterinarijos specialistas teigė, jog šios vakcinos gali įsigyti tik veterinarijos gydytojas. Apžiūrėjęs triušius, juos gali skiepyti. „Vakcina apsaugo nuo ligų, bet gyvūnai turi būti sveiki, – akcentavo pašnekovas. – Jeigu bandoje yra ligotų, skiepyti nereikia, juolab pakartotinai, nes tik pagreitintų jų baigtį.“ Pasak jo, ligos virusus perneša kraujasiurbiai vabzdžiai – uodai, musės ir kiti. Veislinę triušių bandą reikia skiepyti 2 kartus per metus, o jauniklius – nuo 10 savaičių.

Rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja, laikinai einanti vedėjos pareigas Genovaitė Valauskienė dalijosi savo patirtimi mėgėjiškoje triušininkystėje. „Specialia vakcina reikia skiepyti 2 mėnesių triušius, kalbėjo ji. – Mes kasmet užsiauginame apie šimtą. Vienais metais nepaskiepijome – atsirado miksomatozės požymių, ir jie nugaišo. Tai baisi liga, kuri išguldo visą bandą. Jeigu skiepijami užsikrėtę – per vėlu.“

Triušių auginimo subtilybes išmananti ūkininkė Rima Ložienė augina šiuos gyvūnus savo šeimos reikmėms. „Jau nebeturiu, nes pradėjus sirgti kaimynų bandai, realizavome, – pasakojo ji. – Aš triušių neskiepiju, nes auginu sau.“

Veterinarinį išsilavinimą turinti Rima akcentavo, jog šiemet palankios sąlygos plisti miksomatozei. Šį virusą platina kraujasiurbiai vabzdžiai, kuriems ši lietinga vasara buvo itin palanki. Pasak R. Ložienės, jeigu užsikrėtusį gyvūną paskiepysi, tai tik pagreitinsi ligos eigą.


KOMENTARAS

  • Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža:

    – „Pestorin Mormyx“ – vakcina, skirta vakcinuoti kliniškai sveikus naminius triušius nuo virusinės hemoraginės ligos ir miksomatozės. Sušvirkštus vakcinos antigenų, triušių organizme pradeda gamintis specifiniai antikūniai, kurie apsaugo nuo triušių virusinės hemoraginės ligos ir miksomatozės. Imunitetas miksomatozei susidaro po 9 dienų ir išlieka 6 mėnesius, o triušių virusinei hemoraginei ligai – praėjus 10 dienų po vakcinacijos ir lieka 12 mėn. Negalima vakcinuoti sergančių ir išsekusių triušių, patelių paskutinę vaikingumo savaitę.

    Vakcina – medicininis preparatas, skirtas įgyti imunitetui nuo infekcinės ligos. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas parodo imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnius ir kitus gynybos mechanizmus.


  • Triušius deklaruoti neprivaloma, todėl sunku pasakyti, kiek jų augina rajono gyventojai. Spalio 14 d. duomenimis, Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje užregistruoti 39 laikytojai, kurie turi 1 169 triušius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių