Vyriausiojo architekto name – skandinaviška gaiva
Jis ilgai vedžiojo pieštuką, kol ant popieriaus atsirado namo brėžiniai. Pastarajam pastatyti ir įrengti prireikė šešerių metų. „Buvo verta. Mums čia gera gyventi“, – teigia Klaipėdos rajono vyriausiasis architektas Gytis KASPERAVIČIUS. Funkcionalus, tačiau kartu įdomus ir neįprastas, persmelktas skandinaviška gaiva – toks yra architekto namas, kuriame šeimyninės laimės akimirkas jis leidžia su žmona Lina ir dviem vietoje nenustygstančiais vaikais – Povilu (6 m.) bei Anele (4 m.).
Norėjosi padaryti kitaip
Įvažiavęs į vyriausiojo architekto kiemą iškart supranti, kad čia lietuviams įprastos namų statymo tradicijos baigiasi. Statinys – vieno aukšto, tačiau jį sudaro 4 tūriai. Pastarieji skirtingomis kryptimis kyla į viršų ir sukuria besistiebiančio, nenuobodaus namo įspūdį. Dėl to skiriasi lubų aukščiai: svyruoja nuo 2,7 m iki 4,5 m. „Manyčiau, mano braižas – dinamiškos, kylančios formos, kažkaip neišeina tradiciniai namai, visada norisi padaryti kitaip“, – prisipažino architektas G. Kasperavičius.
Pastatas mūrinis, žinoma, apšiltintas vata, o fasadui panaudotos medinės lentelės. Jos nudažytos tamsiai pilka spalva. „Jei pareisi naktį, nematysi namo“, – šmaikštavo kai kurie statybininkai. Tačiau architektas su žmona sprendimu neabejoja: „Esame už natūralumą. Šiuo atveju tamsiai pilka spalva organiškai įsiliejo į esamą aplinką. O visai namo teritorijai gyvasties suteikia žaliuojanti veja, medžiai, krūmai ir gėlės.“
Anksčiau architekto šeima gyveno bute, tačiau kai sužinojo, jog laukiasi Poviliuko, nusprendė pasistatyti namą. „Padalijome mano tėčio Vidmanto 26 arų sklypą ir užkūrėme darbus“, – vaizdžiai pasakojo Gytis. Anot jo, pasistatyti pačią namo dėžutę kainuoja sąlyginai nebrangiai, tačiau, kai prasideda vidaus darbai, piniginė greitai ištuštėja. „Mums reikėjo įrengti inžinerinius tinklus – vandentiekį, nuotekas – tai užtruko“, – užsiminė pašnekovas. Paprašytas įvardyti namo kainą, jis sakė neturįs ko slėpti – ne mažiau nei 350 tūkst. Lt be sklypo.
Vadovėlinis projektavimas
Rajono vyriausiasis architektas „Bangai“ suteikė išskirtinę galimybę apsilankyti namo viduje. Kviesdamas užeiti, dar stovint prie laukinių durų, G. Kasperavičius užsiminė, jog namas buvo statomas, atsižvelgiant į pagrindinius statinio planavimo principus, kuriuos jam teko perprasti dar architektūros studijų Vilniaus universitete laikais. „Įėjimas – iš šiaurinės pusės, virtuvė – taip pat. Rytuose – miegamieji, o pietuose, pietvakariuose – svetainė, lauko terasa. Mūsų name taip ir yra, tai vadovėlinis suplanavimas“, – šypsodamasis sakė architektas. Svetainėje yra 8 m ilgio langai: taip siekiama gauti kuo daugiau šviesos ir šilumos.
Širdį pavergia namų interjeras. Dominuojantis rusvos ir prigesintos baltos spalvų koloritas neįpareigoja ir skleidžia jaukumo bangas. Virtuvė sujungta su erdvia svetaine, kurioje norom nenorom vilioja prisėsti masyvus minkštas kampas. Prieš akis – židinio krosnelė, jos metalinio motyvo lakštas tęsiasi per visą „pliko“ mūro sieną. „Tokia siena – specialiai paliktas akcentas, jos mūre atsikartoja įspaustų lentų kontūrai. Buvo statybininkų, kurie sakė, jog reikės daug darbo šiai sienai sutvarkyti. O aš ją vis apdangstydavau ir prašydavau neliesti – tai interjero dalis“, – dabar juoką keliančias situacijas prisiminė G. Kasperavičius. Dizainerio paslaugų jiems neprireikė, viską kūrė taip, kad būtų patogu, funkcionalu ir jauku. „Daug kas į mūsų namus atkeliavo iš prekybos centro „Ikea“. Ne veltui jų šūkis yra, kad dera tai, kas tau patinka“, – sakė namų vidaus detales kruopščiai apgalvojusi L. Kasperavičienė. Anot sutuoktinių, samdyti dizainerį būtų buvę tiesiog neįdomu: „Mums teikia malonumą namų kūrimo procesas. Juk nusiperki vieną daiktą, juo pasidžiaugi, po to – kitą… O dizaineris viską iškart sustatytų į savo vietas, tad nebūtų to džiaugsmo.“ Bene daugiausia pagyrų architektas sulaukia dėl lubų, kurios padengtos nedidelėmis faneros plokštėmis. Medžio spalvos atsikartoja ir žaliuzėse, kurios kabo tiek svetainėje, tiek virtuvėje.
Statybas apkartino vagystė
Daug darbų architektas atliko savo rankomis. „Klojau grindų laminatą, kartu su tėčiu sumontavome laiptus į palėpę, dažėme pastato fasadą, pasistatėme stoginę, suprojektavome ir sumontavome židinį“, – vardijo pašnekovas. Jis prisiminė, kad statybas buvo apkartinusi vagystė: „Pavogė dujinį katilą, cirkuliacinius siurblius, klozetus. Dabar turtas yra saugus, naudojamės saugos tarnybų paslaugomis.“
Sutuoktiniai džiaugiasi, kad butą iškeitus į namą sąskaita už šildymą neišaugo. „Gyvenome Klaipėdos gatvėje 60 kvadratinių metrų bute, dabartinio mūsų namo plotas – 166 kvadratiniai metrai. Tačiau už šildymą nemokame brangiau. Patalpas šildome kietuoju kuru ir dujomis, pastarosios yra naudojamos ir maisto ruošai bei vandeniui pašildyti. Šalčiausią mėnesį išleidžiame apie 400 Lt. Pabrango tik elektros išlaidos: daugiau erdvių, daugiau kambarių. Prisidėjo lauko apšvietimas.“
Patarimai
Vyriausiasis Klaipėdos rajono architektas išskyrė tris pagrindines taisykles, kuriomis turėtų vadovautis besistatantieji namą.
1. Nustokite fantazuoti – skaičiuokite. Reikia tokio biudžeto, kuris garantuotų namo statybų pabaigą ir, žinoma, aplinkos sutvarkymą. Nepamirškite lėšų lauko apželdinimui, apšvietimui – tai labai svarbu. Prie gautos sąmatos pridėkite 30 proc. papildomų lėšų, jų tikrai prireiks.
2. Projektuokite namus ne dėl kitų, o dėl savęs. Atsižvelkite į savo gyvenimo būdą.
3. Ieškokite sklypų kuo arčiau tų įstaigų, kurios Jums bus reikalingos. Sklypų sutankinimas urbanizuotose teritorijose, ką padarėme ir mes, yra skatintinas dalykas Europos mastu.
