Vyresnių bedarbių situacija aštrėja

Užimtumo tarnybos duomenimis, klientų aptarnavimo skyriuose balandžio mėnesį įregistruota daugiau darbo neturinčių žmonių nei prieš metus. Dėl karantino ir ekstremalios situacijos šalyje sumažėjo galimybės įsidarbinti. Klaipėdos rajono savivaldybėje nedarbas nuo metų pradžios irgi šoktelėjo, bet tebėra vienas mažiausių šalyje.

Klaipėdos rajono savivaldybėje balandį bedarbių užregistruota 6,3 proc. Nedarbas padidėjo palyginti su sausio mėnesiu – registruotas 4,7 proc. Tačiau jis tebėra vienas mažiausių šalyje.

Balandžio mėnesį Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose įregistruota 32 tūkst. darbo neturinčių žmonių – 11,8 tūkst. daugiau nei pernai balandį. Kas trečias įregistruotasis buvo 50+ amžiaus, 25,1 proc. – jaunimas iki 29 metų.

Šiemet per 4 mėnesius 33,3 tūkst. vyresnių nei 50 metų gyventojų kreipėsi į Užimtumo tarnybą ieškodami darbo. Kas ketvirtas iš jų siekia įsidarbinti 12 mėnesių ir daugiau, beveik kas ketvirtas neturi profesinio pasirengimo, kas dešimtas – įgijęs universitetinį išsilavinimą. Tarp šių gyventojų daugiau darbo ieškančių vyrų.

Paskutinėje darbovietėje šio amžiaus asmenys dažniausiai dirbo pagalbiniais darbininkais, valytojais, traktorininkais, pardavėjais, nekvalifikuotais mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkais, vairuotojais ekspeditoriais, virėjais ir kita.

Gegužės 1 d. šalyje darbo ieškojo 76,7 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų arba 16,7 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 8,2 tūkst. daugiau nei balandžio 1 d. Jų nedarbas per mėnesį augo 1,5 proc. Iš viso šalyje įregistruota 193,3 tūkst. ieškančijų darbo. Daugiausia vyresnio amžiaus bedarbių – Lazdijų, Zarasų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos ir Ignalinos savivaldybėse – nuo 20,6 proc. iki 22,2 proc. Mažiausias nedarbas – Neringos, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo rajonų, Birštono savivaldybėse – nuo 7,7 proc. iki 11,6 proc.

Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužės 18 d. šalyje buvo 199,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 11,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Nuo karantino pradžios jų padaugėjo 39 tūkst. (24,1 proc.). Tačiau bedarbių registravimo tempai mažėja.

Devintąją karantino savaitę registravosi kasdien vidutiniškai po 1,1 tūkst. asmenų, o daugiausia – ketvirtąją: 1,9 tūkst. Iki tol dauguma įregistruotų darbo ieškojusiųjų anksčiau dirbo prekybos ir apdirbamosios gamybos sektoriuose, tačiau devintąją karantino savaitę tarp besiregistruojančiųjų daugėjo žmonių, kurie dirbo finansinės ir draudimo veiklos bei kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuose. Labiausiai sumažėjo dirbusių statybos, transporto ir saugojimo sektoriuose. Tarp besiregistruojančių bedarbių – trečdalis nekvalifikuoti.

Devintą karantino savaitę laisvų darbo vietų įregistruota 11,1 proc. mažiau nei ankstesnę. Iš viso karantino laikotarpiu įregistruota 20,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbo pasiūlymų mažėjo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus ir Tauragės. Daugiausia pasiūlymų – nekvalifikuotiems asmenims. Išaugo virėjų paklausa: ieško kavinės, restoranai. Be to, darbdaviai ieškojo pardavėjų, pardavėjų kasininkų ir apsaugos darbuotojų.

Artėja vasaros sezonas, tačiau, Užimtumo tarnybos duomenimis, didesnio pagyvėjimo pajūrio kurortuose nepastebima. Antai Neringos savivaldybėje buvo tik 3 darbo pasiūlymai virėjams ir apklausų atlikėjui, Palangos – 44, daugiausia ieškojo pardavėjų.

Virginija AUKŠUOLYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių