Vėžaičių mokyklos dešimties dešimtmečių misija: išugdyti žmogų

Keitėsi laikai, bėgo dešimtmečiai, pasaulį sudrebino naujosios technologijos, tačiau šimtmetį švenčianti Vėžaičių pagrindinė mokykla didžiuojasi svarbiausia išlikusia savo misija: išugdyti mokinių vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi. Praėjusį šeštadienį itin gausiai į mokyklos šimtmečio šventę susirinkę moksleiviai, pedagogai, tėvai, svečiai, buvusios mokinių kartos vienu balsu ištarė: čia tvyro nepaprasta aura!

Pirmokų nuolat gausėja

„Manau, kad mūsų mokyklos ateitis yra šviesi. Smagu, kad esame priauganti mokykla. Šiemet komplektavome jau dvi pirmas klases. Taip būtume galėję daryti ir pernai, tačiau turime vieną didelę. Ateinančiais metais formuosime dvi pirmąsias klases“, – „Bangai“ pasakojo Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorė Dalia Baliutavičienė.

Šiais mokslo metais mokykloje ugdomi 253 mokiniai (su Girininkų skyriumi). Dirba 28 mokytojai (su mokiniui pagalbos specialistais), kurių vidutinis amžius yra 53 metai. Trečius metus mokyklai vadovaujanti D. Baliutavičienė nelinkusi sureikšminti pedagogų trūkumo: paskelbus atranką tam tikrų specialistų poreikiui, atsiliepdavo net keli kandidatai. Visgi direktorė nerimauja dėl pradinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo specialistų. Štai ikimokyklinio ugdymo mokytoja antrus metus dirba studentė, nes skelbiant atranką nebuvo iš ko rinktis.

Tėvų bendruomenė aktyvi

Mokyklos direktorės nuomone, ugdymo procesas yra neatsiejamas nuo tėvų bendruomenės, kuri Vėžaičiuose esanti ir tolerantiška, ir aktyvi. Ypatingai domisi, padeda, siūlo naujų idėjų priešmokyklinio ir pradinių klasių mokinių tėvai. Jie aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje, noriai atvyksta stebėti atvirų mokytojų veiklų, telkia išvykoms, padeda organizuoti ugdymo procesą neįprastose erdvėse.

„Tiesa, aukštesniųjų klasių mokinių tėvų aktyvumas priblėsta. Mano nuomone, tai labiau susiję ne su jais pačiais, tačiau su paaug­lių amžiaus tarpsnio ypatumais. Paauglystėje moksleiviai pradeda vengti akylesnės tėvų globos, nori didesnės saviraiškos, savarankiškumo. Tad tėvams tenka įsiklausyti į jų poreikius, jiems tenka laviruoti, jie rečiau ateina į bendruosius susirinkimus. Taigi auklėtojai taiko ir kitus metodus: dažniau daro trišalius susirinkimus: vaikas, tėvas, mokytojas“, – samprotauja direktorė.

Pasiekimų vidurkis palankus

Dešimtokų, o juk į vyresniuosius moksleivius visada stiebiasi jaunesnieji, mokykloje šiemet tik aštuoni. Bet kitais metais jų gretos gausės: bus 13.

Lietuvos visuomenei peršama nuomonė, kad kaimo vietovėse, miesteliuose yra mažesnės galimybės gauti kokybiškesnį išsilavinimą, Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorei D. Baliutavičienei atrodo kiek perdėtos. „Tai, ką kasmet skelbia „Reitingai“, nelaikau rimtais duomenimis, nes jie neanalizuoja konteksto. Mes gi priešingai: matome savo konkrečią situaciją. Apie 50 proc. mūsų devintokų tolimesniam mokymuisi renkasi „Vaivorykštės“ gimnaziją, kurioje sėkmingai mokosi toliau. Taigi, natūralu, kad pas mus stipresniųjų mokinių devintoje, dešimtoje klasėse sumažėja. Ši priežastis lemia ir silpnesnius mokymosi balus“, – patirtimi dalijosi D. Baliutavičienė.

Nacionalinių mokinių pasiekimų rezultatų duomenimis, vėžaitiškių ketvirtokų–aštuntokų rezultatų vidurkis lenkia ir šalies, ir rajono mokinių raštingumo lygį, taip pat lenkia ir matematikos, gamtos mokslų rezultatai.

Būrelių įvairovė traukia

„Ne, tikrai niekada nesame nukabinę nosies“, – juokiasi direktorė, kurios teigimu, įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą atsivėrė didesnės galimybės panaudoti visas ugdymo plane numatytas valandas neformaliajam švietimui. „Esame atviri ir kitų įstaigų užsiėmimams mūsų mokykloje: veikia ir vairavimo mokykla, ir jaunųjų modeliuotojų klubas, ir dailės studija, ir karatė treniruotės“, – popamokinės veiklos įvairove džiaugėsi direktorė. Pasak jos, net 66 mokiniai lanko pačios mokyklos organizuojamus neformaliojo ugdymo užsiėmimus, o 43 – kitų rajono įstaigų užsiėmimus, kurie irgi vyksta mokykloje. Tad vaikams patogu, kad niekur nereikia važiuoti.

Nuoširdumo audros tikros

Praėjusį šeštadienį Vėžaičių pagrindinė mokykla į savo šimtmečio jubiliejų sukvietė gausų būrį svečių, pareikšti pagarbą ir dar kartą prisiekti meilę būtent savajai mokyklai sugužėjo tiek daug buvusiųjų mokinių, kad sporto salė plyšte plyšo nuo žmonių gausos.

Mokyklos bendruomenę sveikino Seimo narė Rasa Petrauskienė, rajono meras Bronius Markauskas, vicemerė Violeta Riaukienė, rajono Tarybos nariai Vaclovas Macijauskas, Vytautas Butkus, Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius, buvęs Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo direktorius, žemės ūkio ministras, Seimo narys Vytautas Knašys ir kiti.

Jubiliejaus proga mokytojams bei darbuotojams už sėkmingą pedagoginę veiklą, kūrybiškumą, iniciatyvumą įteikti padėkos raštai. Pagerbti ir šventėje dalyvavę buvę mokyklos direktoriai Liudas Liutika ir Saulė Rudaitytė.

Nuoširdžiais prisiminimais dalijosi buvę moksleiviai, juos domino mokyklos erdvėse eksponuojama archyvinė medžiaga, sukurtomis eilėmis į visus prabilo buvęs moksleivis, literatas Antanas Jocys, širdingų linkėjimų negailėjo mokyklos partneriai.

Koncerto programa sujaudino

Mokyklos bendruomenės parengta šventinė programa verta ypatingo pagyrimo: tiek joje buvo nuoširdumo, jautrumo, patriotiškumo, gebėjimo įdomiai perpinti praeities ir dabarties gijas. Šventėje atsiskleidė mokinių talentai groti, dainuoti, sportuoti, improvizuoti, bendradarbiauti vieniems su kitais ir mokytojais.

„Šventės programą pradėjome ruošti jau nuo pavasario. Daug pastangų įdėjo visi mokytojai, vaikai, tėvai, darbuotojai. Esu dėkinga už tokią prasmingą bendrystę. Programa ne kartą buvo peržiūrėta, permąstyta, gal kiek ir ilgoka buvo, bet labai norėjome atskleisti mokyklos bendruomenės gebėjimus“, – apibendrino mokyklos direktorė D. Baliutavičienė.

Aplodismentų šuorai, užkrečiantis juokas, bendros dainos, braukiamos jaudulio ašaros, apsikabinimai su klasiokais, didžiulio jubiliejinio torto skanavimas, svečių linkėjimai susijungė į teigiamos energijos visumą. Šimtmetį išgyvenusi mokyklos erdvė be jokios patetikos bylojo: čia būdavo gera, čia gera dabar, bus gera ir ateities kartoms.

 


IŠ ŠIMTAMETĖS MOKYKLOS ISTORIJOS LOBYNO

  • Iki 1919 m. Vėžaičių apylinkėse nebuvo jokios mokyklos. Susitarę kaimo gyventojai pasamdydavo vaikų mokymui savamokslę Vaitkutę Petronėlę. Vienintelis jos patarėjas buvo parapijos kunigas. Vėlai rudenį visi susirinkdavo į didelę pirkią, susėsdavo aplink didelį stalą ir mokydavosi skaityti, rašyti, skaičiuoti. Skaityti mokėsi iš maldak­nygės. Mokydavosi visą dieną, kol pradėdavo temti.
  • 1919 m. lapkričio 10 d. grafo Volmerio kumetyne viename kambaryje atidarytoje trijų skyrių pradinėje (pradžios) vaikus Vėžaičiuose pradėjo mokyti iš Gargždų atvykusi mokytoja Julija Urbonavičiūtė, vadinama „panos Julijos“ vardu.
  • Nuo 1920 m. Vėžaičiuose ėmė veikti keturių skyrių pradinė mokykla. Patalpas jai paskyrė kitame grafui Volmeriui priklausančiame name.
  • 1923 m. buvo atidarytas antras mokyklos komplektas su keturiais skyriais. Mokinių kasmet būdavo 80, sėdimų vietų 40.
  • 1923 m. gruodžio 1 d. mokytojų Lankučio Lauro ir Gecevičiaus Mykolo iniciatyva buvo įsteigti Vėžaičiuose suaugusiųjų kursai.
  • Nuo 1929 m. mokykloje pradėjo dirbti mokytojai Jonas Sadauskas ir Domicėlė Stancikaitė-Sadauskienė, baigę Kauno „Saulės“ mokytojų seminariją.
  • Pagal žemės reformą 1929 m. mokyk­lai pagrindinio kelio šiaurinėje pusėje skyrus 3 ha sklypą, 1935 m. Vėžaičiuose buvo pastatytas naujas (Kretingos apskrities savivaldybės lėšomis) 2 aukštų medinis pradinės mokyklos pastatas. 1935–1936 m. m. pradinę mokyklą lankė 181 mokinys.
  • 1940–1941 m. pradinėje mokykloje buvo 3 skyriai (70 mokinių) ir dirbo 3 mokytojai: Jonas Sadauskas, Domicelė Sadauskienė bei Eugenija Kliukaitienė.
  • 1949–1950 m. mokykloje atidaryta 5 klasė, o kitais ir dar kitais metais 6 bei 7 klasės.1951–1952 m. m. septynmetę mokyklą baigė 22 mokiniai. Nuo 1959–1960 m. m. mokykla jau aštuonmetė. 1961 m. kilęs gaisras daug ką sunaikino.
  • 1964 m. pastatytas mūrinis 11 klasių priestatas. Dirbo 17 mokytojų. 1979 m. pastatytas naujas mūrinis priestatas, veikė 15 klasių, dirbo 26 mokytojai.
  • 1978 m. griaunamas senasis mokyklos pastatas ir pradėtas statyti naujas priestatas. 1979–1980 m. persikeliama į naujas patalpas. Tai buvo aštuonmetė mokykla. Joje – 178 pionieriai ir 172 spaliukai.
  • 1980 m. pastatyta nauja mūrinė mokykla su 15 klasių, sporto sale, valgykla.
  • 1984 m. aštuonmetė mokykla pertvarkoma į vidurinę mokyklą: 363 mokiniai, 27 pedagogai.
  • 2002–2003 m. mokykla reorganizuota į pagrindinę mokyklą, pradėta pastato renovacija.

Pastarąjį dešimtmetį dalyvaujama įvairiose projektinėse veiklose, taip pat ir tarptautinėse, ypač aktyvi sporto veikla. Mokykloje veikia jaunųjų žurnalistų, kraštotyros, kartografijos, jaunųjų konstruktorių, anglų kalbos, matematikos, dailės ir kt. būreliai. Taip pat vykdoma dramos ir „Vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programa“.

Mokinius iš atokesnių kaimų vežioja trys geltonieji autobusiukai.

Vita VITAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių