Verslas

Ar įsivaizduojami Gargždai be „Bulvės“

Gargžduose ketvirtą dešimtmetį skaičiuojanti valgykla „Bulvė“ tapo lyg ir miesto simboliu. Juk ir daina sukurta apie Gargždų cepelinus. Pirmaisiais atidarymo metais ši valgykla buvo tokia populiari, kad ilgose eilėse tekdavo laukti. Ir dabar „Bulvėje“ apsilanko tie, kuriuos tuomet čia tėveliai atsiveždavo iš Klaipėdos. Nepamiršo jos ir kiti buvę lankytojai, kurie atvykdavo pavalgyti cepelinų bei kitų bulvinių patiekalų.

Gargždų vartotojų kooperatyvui priklausanti valgykla „Bulvė“ per savo gyvavimo istoriją patyrė ir populiarumą, ir išgyveno sunkmetį, bet nežlugo. Sako, todėl, kad virėjos valgius gaminančios su meile.

Sentimentai vaikystės cepelinams

„Prieš 20 metų per pietų pertrauką iš Klaipėdos (dirbau tuomečiame projektavimo institute), susėdę į automobilį atrūkdavome į „Bulvę“ pavalgyti. Labai skanūs buvo cepelinai, plokštainiai, o uostamiestyje nebuvo lietuviškų patiekalų valgyklos, – pasakojo valgykloje sutikta klaipėdiškė Regina. – Ir dabar čia kartais užsuku. Stebiuosi, kaip ši valgykla išliko – vienintelė mieste, nors, atrodo, nėra taip pigu: pietūs – guliašas ir sultys kainavo 9,5 Lt.“

Regina dar jaunystėje įsidėmėjusi kasininkę, kuri iki šiol taip pat mandagiai ir maloniai aptarnaujanti lankytojus.

Klaipėdiškis Edvardas pasakojo, kad važiuodamas pro šalį pamatė šią valgyklą ir užsuko. „Greitai aptarnauja, pigu. Užsuksiu ir kitą kartą“, – šyptelėjo vyras, tik tada prisiminęs, kad tai ta pati valgykla „Bulvė“, į kurią vaikystėje atsiveždavo tėveliai – tik pavadinimą buvo pamiršęs.

Dar vienas valgyklos lankytojas Rimantas taip pat ne pirmą kartą pietaujantis čia, nes skanu ir sotu.

Gargždiškės Judita ir Lina pasakojo, kad į „Bulvę“ dažnokai ateinančios. „Namuose nėra laiko ruošti valgį, o čia pigu ir skanu“, – sakė merginos.

Valgiaraštį tyrinėjusios klaipėdiškės Vera ir Natalija pasakojo, kad į Gargždus atvykusios tvarkyti reikalų. „Paklausus pažįstamų, kur jie pakviestų svečius pavalgyti, atsakė, kad į „Bulvę“. Taigi ir mums rekomendavo čia užsukti“, – pasakojo pašnekovės.

Tiesa, kai kurie pašnekovai pasakė, jog kartais būna ne taip skanu. Betgi ir geriausiai šeimininkei kartais prisvyla blynas…

Meilė savo klientams

Galbūt viena iš priežasčių, padėjusių išlikti šiai valgyklai, kad ji yra miesto centre ir nesunkiai pastebima.

„Mes labai stengiamės įtikti savo klientams – patiekalus ruošiame iš širdies“, – pridūrė vyriausioji virėja Staselė Gelžinienė (kitoje pamainoje dirba Virginija Gliožerienė).

S. Gelžinienė pasakojo, kad į „Bulvę“ atėjusi dirbti prieš 19 metų, kai pirmosios visuomeninio maitinimo įmonės prisijungė prie Gargždų vartotojų kooperatyvo. „Iš visų iki šiol gyvuoja valgykla „Bulvė“ ir baras „Klevas“, – sakė vyr. virėja. – Buvo sunku, kai atėjau, bet dabar kelis kartus sunkiau.“

Ji pasiguodė, kad labai pabrango vanduo, elektra, o visa maisto gaminimo įranga elektrinė. Pabrango ir žaliavos. Valgyklos darbuotojoms teko sumažinti algas. „Bet skaudžiausia, kad per metus reikėjo atleisti 3 darbuotojas, – sakė S. Gelžinienė. – Tačiau patiekalų antkainių mes nepadidinome. Išlikti mums padėjo meilė savo darbui.“

Pasak jos, „Bulvės“ istorijos liudytoja, dirbanti nuo pat jos įsikūrimo, – kasininkė Aldona Žemgulienė. Čia prabėgo visas jos gyvenimas.

„Tebeturime ir materialų eksponatą – rusišką kepimo krosnį, kuri mums tebetarnauja iki šiol“, – kalbėjo vyr. virėja.

Išgarsino daina

„Bulvėje“ iš pradžių buvo gaminami tik bulviniai patiekalai. Į Gargždus atvykęs kompozitorius M. Gorbulskis atėjo čia pavalgyti. Jam taip patikę cepelinai, kad koncerto metu pasakęs, jog tokį skanų valgį gali gaminti tik labai mylint savo lankytojus. „Reikia parašyti dainą apie Gargždų cepelinus“, – tada pasakęs jis. Šviesaus atminimo Vytautas Rimavičius sukūręs eiles ir gimusi daina, išgarsinusi mūsų miestą. Net jo įkūrimo jubiliejuje svečiai vaišinosi „Bulvės“ cepelinais.

Pasak S. Gelžinienės, į „Bulvę“, kuri dirba kasdien nuo 8 iki 19 val., o savaitgaliais – nuo 9 iki 17 val., užsuka įvairių lankytojų: vieni nori pigesnių, kiti – brangesnių patiekalų. „Stengiamės patenkinti visų poreikius. Čia galima pasirinkti ir šaltų, ir karštų patiekalų, taip pat salotų, mišrainių, skirtų sveikuoliams, vegetarams“, – kalbėjo ji.

S. Gelžinienė pasidžiaugė nuolatiniais lankytojais, besilankančiais čia nuo pat valgyklos įkūrimo.

Ji tikisi, kad išgyvenęs nelengvą žiemą kolektyvas sulauks geresnių laikų, kai žmonės gyvens sočiau, uždirbs daugiau, ir sumažės patiekalų kainos. Ketvirtą dešimtmetį gyvuojanti valgykla įrodė, kad ją pamėgę lietuviškų patiekalų mėgėjai. Taigi ar gargždiškiai gali įsivaizduoti savo miestą be „Bulvės“?

Virginija LAPIENĖ