Verslas

Dreverniškio ūkyje – ir bulviakasis, ir javapjūtė

Vieno iš stambiausių bulvių sėklininkystės ūkio Lietuvoje dreverniškio Petro Vasiliausko valdose nuo birželio pabaigos tęsiasi bulviakasis, o nuo praėjusios savaitės įsibėgėjo ir javapjūtė. Ūkininkas nesiskundžia nei nenuspėjamu lietingu, vėjuotu oru, nei šiemetiniu bulvių ar grūdų derliumi. Turėdamas pažangiausią bulvių auginimo techniką, modernius javų kombainus, jis tikisi sėkmingos darbymečio pabaigos.

Kombainas – tarsi galingas laivas

Ūkininkas P. Vasiliauskas savo modernų kombainą „Claas“ į kviečių lauką išvairavo praėjusį pirmadienį. Šalia kombainininko pasėdėjusiam kolegai šiuolaikiškas kombainas atrodė tarsi galingas javų laivas, kurio valdymas kompiuterizuotas, visų procesų, pradedant javų kūlimu, informacija iš karto pateikiama kombainininkui.

P. Vasiliauskas negali atsidžiaugti išsimokėtinai įsigijęs šiuolaikinę, galingą, daug funkcijų atliekančią techniką. Už jo vairo – pats šeimininkas. Beje, jis kūlė ir ketvirtadienį, savo 53-iąją gimimo dieną. Su kitu kombainu „Jondeer“ javus pjauna sūnus Evaldas.

„Svarbiausias „Claas“ privalumas – vikšrai. Mūsų, pamario žemėse, gausiai palijus, su ratiniu kombainu neįvažiuosi“, – aiškino P. Vasiliauskas, pridūręs, kad dėl to 2006 m. prarado daug derliaus.

Ūkininkas, pasėjęs 100 ha žieminių kviečių, javapjūtę pradėjo laiku, kaip kiekvieną vasarą. Jis patenkintas, kad grūdai byra neblogai. „Apie 6,5 tonos iš hektaro šiame lauke prikuliu“, – sakė jis. Tik nedidelė javų laukų dalis nukentėjo nuo liūčių, vėjo – vasariniai javai. P. Vasiliauskas mano, kad žieminių javų derlius bus geriausias, nors tikisi, kad ir vasariniai rapsai, kurių pasėta 250 ha, neapvils.

Nukultus grūdus ūkininkas veža į sandėlį. Kai sutrumpės eilės prie Kretingos grūdų kombinato, veš parduoti. „Pelno iš to nebus, bet javus man reikia sėti dėl sėjomainos“, – paaiškino dreverniškis.

Pirmosios bulvės – birželį

P. Vasiliausko ūkyje – dvigubas darbymetis. Praėjusią savaitę pradėta javapjūtė, o jau nuo birželio pabaigos kasamos maistinės ankstyvosios bulvės. Beje, nedaug laiko praėjo nuo bulviasodžio: gegužės 10 d. pabaigta, o birželio 24 d. pradėta kasti.

„Prieš Jonines prekybos centrams mes pateikėme pirmąjį derlių, – sakė P. Vasiliauskas. – Tada už kilogramą gavome po 2 litus, vėliau – po 1,20 Lt, o dabar – 80-90 centų.“

Iš viso pačių ankstyviausių po plėvele užaugino 5 ha ir prikasė 130 tonų. P. Vasiliauskas tikino, kad ankstyvosios bulvės ekologiškos, nes beveik nenaudojo cheminių augalų apsaugos priemonių.

Ūkininkas kalbėjo, jog šiais išbandymų metais patyrė nuostolių bulvių ūkyje. „Lietingą pavasarį dalis bulvių supuvo ir nesudygo“, – aiškino keliolika metų bulvių sėklininkystės ūkį puoselėjantis P. Vasiliauskas.

Bėdų pridarė ir krizė. Pavasarį apie 15 proc. sėklinių bulvių pardavė kaip maistines ir dėl to patyrė nuostolių. Taigi šiemet augina 18 proc. sėklinių bulvių mažiau. Pastarąsias pradės kasti rugsėjį. „Dabar maistines kasame pagal užsakymus. Antai traškučių „Estrela“ gamybai įmonė „Kraft Food Lietuva“ užsisako nemažus kiekius“, – sakė jis. Už urmu parduodamas bulves gauna po 80-90 centų už kilogramą. Ūkininkas neabejoja, jog dėl gamtos išdaigų šiemet bulvės nebeatpigs.

Stambaus bulvių sėklininkystės ūkio laukuose bulvės kasamos trimis kasamosiomis, iš kurių viena – savaeigė. Tačiau ūkininkas ketina pirkti dar vieną, modernesnę.

Dabar iš ha vidutiniškai prikasama po 45 tonas, o pačių ankstyviausių buvo prikasta po 30 tonų. „Mūsų ūkyje bulvių derlius kasmet stabilus, nes rūpestingai prižiūrime, laistome“, – kalbėjo P. Vasiliauskas.

Jis neabejoja, kad derlių pavyks sudoroti sėkmingai.

Virginija LAPIENĖ