Verslas

Rajono turizmo plėtra: gyvenimas prie vandens


Praėjusią savaitę Klaipėdoje vyko pirmoji pajūrio investicinių plėtros projektų paroda „In West 2007“. Joje keturios pajūrio savivaldybės kartu su verslininkais pristatė Klaipėdos regione kuriamus ateities projektus.


Inicijavo keturios savivaldybės


Parodoje buvo pristatyti viešojo sektoriaus ir verslo investiciniai bei nekilnojamojo turto projektai, savivaldybių bendrieji, strateginiai, specialieji planai. Parodą inicijavo Klaipėdos miesto, rajono, Palangos miesto ir Neringos savivaldybės, prieš porą metų pasirašiusios „Quattro“ sutartį. Ja keturios pajūrio savivaldybės susitarė kartu vykdyti regioninę ekonomikos, paslaugų, turizmo ir kultūros plėtrą. Jos siekia gerinti bendrą infrastruktūrą, užtikrinti sėkmingą ir tolygią regiono plėtrą, pritraukti turistų ir investuotojų.


Praėjusią savaitę vykusioje parodoje bendradarbiavimas buvo pratęstas. Parodos metu pasirašytos „Quattro“ sutarties savivaldybių ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Darnios urbanistinės plėtros politikos gairės. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio, šios gairės turėtų tapti pirmu žingsniu rengiantis atlaikyti globalinius iššūkius. „Kiekvienas iš mūsų jau artimiausiu metu susidurs su dviem iššūkiais – globaliniu atšilimu ir energetinėmis problemomis. Visa tai atsilieps miestų plėtrai. Todėl būtina bendra ateities vizija. Tad toks dokumentas dėl urbanistinės plėtros politikos labai svarbus“, – teigė jis.


Susipažino su regionu ateityje


Klaipėdos LCC tarptautiniame universitete praėjusią savaitę tris dienas veikusioje parodoje „In West 2007“ lankytojai susipažino su Klaipėdos regiono plėtros perspektyvomis, planais ir projektais. Jie galėjo pamatyti Klaipėdos regioną tokį, koks jis bus už keleto metų. Verslininkai ir savivaldybės parodoje pristatė regione planuojamas, atsirandančias ir augančias individualių namų gyvenvietes, statomus naujus gyvenamuosius namus, komercinės paskirties pastatus. Taip pat buvo pristatyti svarbiausi ateities projektai. „Mūsų rajono Savivaldybės dalyvavimo šioje parodoje pagrindinis tikslas – išlaikyti ir pakelti lyderio pozicijas pritraukiant užsienio ir nacionalines investicijas verslo ir turizmo srityse“, – parodos atidaryme kalbėjo Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas. Kartu su kitais parodoje dalyvavusiais savivaldybių vadovais jis pasidžiaugė, kad ši paroda – tai pirmas žingsnis ilgame keturių savivaldybių ir jose dirbančių verslo subjektų sėkmingo bendradarbiavimo kelyje.


Originaliai įrengtame stende mūsų rajono Savivaldybė pristatė Klaipėdos rajono savivaldybės bendrąjį planą, Pajūrio regioninio parko dalies (Karklės kaimo ir aplinkinių teritorijų) susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą. Taip pat pristatyti du su vandens turizmu susiję projektai – turizmo plėtra Minijos žemupyje ir Kuršių marių vandens trasose ir Svencelės rekreacinės vietovės pritaikymas viešosioms turizmo reikmėms.


Bus įrengtos trys prieplaukos


Įgyvendinant turizmo plėtros Minijos žemupyje ir Kuršių marių vandens trasose projektą planuojama įrengti prieplaukas Klaipėdos rajone, pratęsiant Minijos aukštupio vandens trasą Minijos žemupiu ir ją sujungiant su Baltijos jūra per Kuršių marias. Numatyta įrengti tris prieplaukas Gargždų mieste, Priekulėje ir Drevernoje su būtina infrastruktūra. Tikimasi, kad taip bus sudarytos palankios sąlygos kurti vientisą vandens infrastruktūrą Vakarų Lietuvos pietinėje dalyje. Projektą įgyvendina Klaipėdos rajono savivaldybė. Jo vertė – 17 milijonų litų, kuriuos skyrė Europos regioninės plėtros fondas. Gargždų turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė įsitikinusi, kad prieplaukų įrengimas paskatins ne tik turizmo srautų augimą, bet ir turizmo paslaugų įvairovę ir kokybę bei naujas investicijas į turizmo sektoriaus plėtrą: „Tikimės, kad įgyvendinus šį projektą padidės turistų skaičius Klaipėdos rajone. Jie gaus aukštesnės kokybės aktyvaus turizmo paslaugas, kurios tolygiai pasiskirstys Minijos upės maršrute. Manome, kad prie prieplaukų pradės kurtis turizmo paslaugas teikiantys subjektai, kurie turistams užtikrins aukštos kokybės apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kitas paslaugas.“ Šiai minčiai pritarė ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investavimo skyriaus vedėjas Valdas Pučkorius. Pasak jo, jau parodos metu nemažai verslininkų domėjosi verslo steigimo galimybėmis Drevernoje.


V. Pučkorius pasakojo, jog projektas įgyvendinamas dviem etapais: pirmiausia bus statoma Drevernos prieplauka, o vėliau Gargždų ir Priekulės prieplaukos. Šiuo metu įvykdytos beveik visos viešųjų pirkimų procedūros, susijusios su Drevernos prieplaukos statyba. Artimiausiu metu planuojama pradėti darbus numatytame sklype. „Drevernoje planuojama įrengti trisdešimties vietų 260 m ilgio prieplauką, beveik 157 kv. m. elingą, automobilių stovėjimo aikštelę ir visą kitą reikiamą infrastruktūrą“, – sakė pašnekovas. Drevernos prieplauka turi būti baigta iki kitų metų birželio pabaigos.


Norėtų rekonstruoti etnografinę sodybą


Valdas Pučkorius pasakojo, kad siekiant skatinti Drevernos socialinę ir ekonominę plėtrą kartu norima rekonstruoti ir Jono Gižo etnografinę žvejo sodybą ir pritaikyti ją kultūros bei kitoms viešoms reikmėms. Projektas dėl sodybos rekonstravimo pateiktas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniams mechanizmams ir jau perėjo administracinės atitikties bei tinkamumo finansinei paramai gauti etapus. Šiuo metu vyksta paskutinis vertinimo etapas Briuselyje. Jei bus gauta lėšų, ketinama rekonstruoti sodybos gyvenamąjį pastatą ir jame įsteigti Gargždų krašto muziejaus filialą, Gargždų turizmo informacijos centro filialą bei administracines patalpas. Taip pat pastate žadama įkurti bendruomenės namus. „Vietos bendruomenė yra aktyvi. Tad jei pavyktų įgyvendinti šį projektą, jai būtų sudarytos sąlygos organizuoti susitikimus, šventes, plėtoti savo veiklą, puoselėti Drevernos kaimo tradicijas. Rekonstruotoje atkurtoje sodyboje būtų galima organizuoti parodas, seminarus, vietos bendruomenės šventes ir t.t. Turime idėją, kad kurėnų statytojai šalia sodybos demonstruotų kurėnų statymo procesą, pristatytų žvejų tradicijas, folklorą“, – apie rekonstruotos sodybos viziją kalbėjo Gargždų turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė.


Svencelėje – aktyvaus turizmo centras


Kitas parodoje pristatytas projektas – Svencelės rekreacinės vietovės pritaikymas viešosioms turizmo reikmėms – taip pat susijęs su vandens turizmo plėtojimu. Svencelės kaime esančioje vietovėje šalia Kuršių marių siekiama sukurti naują, aukštos kokybės aktyvaus turizmo centrą. Šį projektą įgyvendina Klaipėdos rajono savivaldybė kartu su VšĮ „Svencelės krantas“. Viso projekto vertė – apie 30 milijonų litų. „Norime sukurti aktyvią teritoriją, kurioje visus metus vyktų nenutrūkstama veikla. Vietovės centras bus uosto teritorija, kurią bus galima pasiekti iš visų vietovės dalių takais, pagrindiniu keliu ir kanalais. Čia taip pat įsikurs parduotuvės, kavinės ir maži restoranai“, – pasakojo VšĮ „Svencelės krantas“ direktorius Dainius Šatkus. Vietovės plane numatyti keli pastatų tipai, kurie bus statomi skirtingose gyvenamosiose zonose: centriniai pastatai, įlankų namai, kanalų namai, centrinė sala, nuomojami namai, nendrių nameliai ir stovyklavietės. Pastatų įvairovė suteiks galimybę išsirinkti patrauklią gyvenamąją vietą žmonėms su skirtingais poreikiais.


„Lietuvos Venecija“


Anot VšĮ „Svencelės krantas“ direktoriaus, šis turizmo centras bus išskirtinė vieta ne tik mūsų rajone, bet ir visoje Lietuvoje: „Šalyje nėra tokios vietos, kur viskas – pramogos, rekreacija, poilsis, gyvenimas – vyktų prie vandens. Dar vienas unikalus šio projekto bruožas – kanalų sistemos sukūrimas. Žmonės turės galimybę gyventi nameliuose prie vandens, tai suteiks Svencelei išskirtinumo. Kanalų sistemą galima bus rasti tik Svencelėje ir sename žvejų kaime Mingėje, dar žinomame kaip „Lietuvos Venecija“.


Svencelė jau dabar yra tapusi vandens aitvarų mėgėjų centru. Kuršių marių kranto dalis arčiausiai vietovės centro ir toliau bus naudojama vandens ir paplūdimio pramogų veiklai – plaukiojimui, aitvarų ir banglenčių sportui. Verslininkas teigė, kad priešingai nei Drevernoje, kuri jau yra seniai susiformavusi gyvenvietė, Svencelėje viskas kuriama iš naujo. „Svencelė dabar yra ančių fermų teritorija ir pamažu keičiame jos paskirtį. Čia kuriame naujos kokybės, XXI amžiaus gyvenvietę, išlaikančią mūsų krašto tradicijas“, – kalbėjo D. Šatkus.


Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investavimo skyriaus vedėjas V. Pučkorius sakė, kad šis projektas skirtas ne tik Klaipėdos regiono turizmo plėtrai, bet ir regiono socialinei – ekonominei aplinkai gerinti, aktyviam turizmui, sveikam gyvenimo būdui propaguoti. Rengiant Svencelės rekreacinės teritorijos detalųjį planą, ypatingas dėmesys skiriamas gamtinei aplinkai ir vertybėms išsaugoti. Šiuo metu baigiamas detaliojo planavimo etapas ir pradedamas techninis projektavimas. Tikimasi, kad realūs darbai šiame regione bus pradėti jau kitais metais.


Milda JUDELYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių