Verslas
„Neo Group“ generalinį direktorių maloniai stebina rajono žmonių aktyvumas
Jau beveik metai, kai mūsų rajone įsikūrusiai UAB „Neo Group“ vadovauja Linas Bulzgys. Vienos didžiausių Europoje PET granulių gamintojos generalinis direktorius „Bangos“ skaitytojams mielai sutiko papasakoti apie savo karjeros pradžią šioje įmonėje, svarbiausias įmonės aktualijas, ateities planus.
Komandoje – nebijantys atsakomybės žmonės
– Linai, kokie keliai jus atvedė į šią įmonę?
– Profesiniai. Savo karjerą pradėjau Vilniuje, kur ketverius metus dirbau banke, prekiavau vertybiniais popieriais. Vėliau šešerius metus buvau vienos tarptautinės kompanijos finansų direktorius Baltijos šalims. 2006 metų pradžioje perėjau dirbti į „Neo Group“. Iš pradžių čia ėjau finansų direktoriaus pareigas, po metų tapau vykdančiuoju direktoriumi, dar po metų – generaliniu direktoriumi.
– Pakankamai sėkminga karjeros kreivė. Ar sunku buvo iš finansininko persiorientuoti į generalinio direktoriaus vaidmenį?
– Eidamas finansų direktoriaus pareigas glaudžiai dirbau su generaliniais direktoriais, jų darbo virtuvę mačiau iš arti. Ilgą laiką dirbus finansininku pasiūlymas tapti generaliniu direktoriumi buvo įdomus, norėjosi truputį pakeisti bei praplėsti darbo sritį. Iš pradžių buvo nelengva, pajutau, kad esu atsakingas už daugybę sričių, jog mano balsas dabar jau ne vien patariamasis. Tačiau surinkus gerą vadovų komandą, gyvenimas palengvėjo.
– O surinkti gerą komandą – sudėtingas uždavinys?
– Į savo komandą visada renkuosi žmones, kurie nori ir gali imtis atsakomybės, yra savo srities profesionalai, su kuriais galima atvirai diskutuoti ir ieškoti geriausių verslo sprendimų. Vadovo vaidmuo nėra žinoti viską ir nuspręsti viską. Tikriausiai vienas pagrindinių vadovo uždavinių ir yra suburti gerą komandą ir užtikrinti, kad ji kryptingai bei efektyviai įgyvendintų įmonės tikslus siekiant sėkmės. Tai padaryti nėra lengva, atrankai reikia skirti nemažai laiko ir dėmesio.
Motyvacijai svarbus visas kompleksas
– Šiuo metu vis dažniau kalbama apie darbuotojų motyvaciją. Koks jūsų požiūris į tai, kokiais būdais motyvuojate savo komandos narius?
– Kalbant apie vadovų komandą, jei išsirenki žmones, kurie nebijo atsakomybės ir imasi jos, tai jų motyvacija dažniausiai yra vidinė. Jie nori pasiekti užsibrėžtus tikslus, tobulėti savo profesinėje srityje, ir tai jiems suteikia impulsą judėti į priekį. Vienas svarbiausių bet kurios organizacijos uždavinių yra išlaikyti visų darbuotojų tinkamą motyvaciją, nepaisant, kokias pareigas jie beužimtų. Tam reikia sukurti gerą emocinį klimatą, kuris leistų darbuotojams tobulėti, kurti ir atvirai bendrauti. Daugeliui darbuotojų svarbios ir karjeros perspektyvos, todėl svarbu turėti formalizuotą karjeros planavimo sistemą. Labai svarbu, kad visi gautų pakankamai informacijos apie įmonės veiklą. Todėl savo darbuotojus stengiamės nuolat tiesiogiai informuoti apie įmonės situaciją, tolesnius planus, ateities perspektyvas. Be abejo, svarbūs yra ir atlyginimai. Jei jie žymiai žemesni nei rinkos vidurkis, ar jei darbuotojai mano, kad atlygio sistema neteisinga, kitos motyvacijos priemonės vargu ar gali veikti. Mes siekiame mokėti labai gerus atlyginimus, tačiau atitinkamai keliame ir aukštus reikalavimus.
– O kas jus patį labiausiai motyvuoja?
– Darbas generalinio direktoriaus pareigose man yra naujas profesinis iššūkis. Mano pagrindiniai uždaviniai šiose pareigose yra užtikrinti sėkmingą verslo plėtrą, tinkamą akcininkų investicijų grąžą, siekti, kad įmonė būtų geras darbdavys, kad žmonėms čia būtų įdomu dirbti. Visa tai žodžiai, bet už jų slypi daugybė darbų, kuriuos reikia padaryti, tai mane ir motyvuoja.
Siekia būti aktyvūs bendruomenės nariai
– Jūsų įmonė yra bene didžiausia paramos davėja rajone. Nuolat iniciatyviai remiate įvairius rajone vykdomus projektus, renginius. Kas lemia tokią poziciją?
– Tai lemia įsitikinimas, kad būdami šiame rajone turime būti aktyvūs bendruomenės nariai ir remti bendruomenės visuomeninį gyvenimą. Gana aktyviai bendraujame su Jakų bendruomene, padėjome jiems rekonstruoti pradinę mokyklą. Gargžduose mūsų pagrindinis remiamas projektas yra futbolo klubas „Banga“. Jau trečius metus iš eilės esame vienas didžiausių privačių šio klubo rėmėjų. Smagu matyti, kad per tą laiką klubas daug nuveikė. Džiugina ne tik geri sporto rezultatai, bet ir faktas, kad klubas yra labai svarbus viso miesto ir rajono bendruomenei. Legenda apie Gargždų „Bangą“ žinoma visoje šalyje.
– O pats ar sekate „Bangos“ padėtį turnyrinėje lentelėje?
– Tikrai taip, su kitais „Neo Group“ darbuotojais nuolat domimės, kaip sekasi „Bangai“. Kartais iš klubo vadovų sulaukiame priekaištų, kad per retai apsilankome stadione. Išties gaila, kad daugiausia varžybos vyksta savaitgaliais, kai dažniausiai būnu namuose Vilniuje. Bet, jei tik rungtynės vyksta paprastą savaitės dieną, visada stengiamės dalyvauti. Tiesa, mistika, bet visus kartus šiais metais, kai stebėjau varžybas, „Banga“ pralaimėdavo, bet tikiuosi, kad šioje srityje pavyks pasiekti pokyčių (šypsosi – aut. pastaba).
– Koks įspūdis apsilankius Gargždų stadione, kuriame į kiekvienas varžybas susirenka bene rekordinis šalyje žiūrovų skaičius?
– Paskutinį kartą Gargždų stadione stebėjome Lietuvos futbolo federacijos varžybas tarp „Bangos“ ir Šiaulių „Šiaulių“. Jos prasidėjo 16 val., o stadionas buvo pilnas žmonių. Toks gyventojų dėmesys futbolui maloniai nustebino. Panašu, kad visi Gargždai nustojo dirbti ir rinkosi žiūrėti futbolo. Tai tik dar kartą patvirtino, kad „Bangos“ projektas išties sėkmingas.
Nustebino žmonių aktyvumas
– Dirbate įmonėje, kuri įsikūrusi Klaipėdos rajone, gyvenate Vilniuje, tad tikriausiai nemažai laiko tenka praleisti kelionėse iš vieno Lietuvos galo į kitą?
– Taip išties. Nemažą dalį mano veiklos užima darbas su tiekėjais bei klientais užsienyje, tad nemažai tenka važinėti ir į kitas šalis. Kai būnu Lietuvoje, paprastai tris keturias dienas būnu čia, likusias – Vilniuje, kur įmonė taip pat turi biurą. Vis dėlto distanciniu būdu iš sostinės vadovauti Klaipėdos rajone veikiančiai įmonei neįmanoma. Tad kuo daugiau laiko stengiuosi praleisti čia.
– Koks jūsų įspūdis apie Klaipėdos kraštą?
– Prieš pradėdamas dirbti „Neo Group“ pajūryje lankydavausi ne itin dažnai. Tad įsilieti į čia verdantį gyvenimą buvo naujas patyrimas. Klaipėdos rajone labiausiai nustebino vietinės bendruomenės aktyvumas. Neseniai vienas leidinys skelbė duomenis apie gyvenimo kokybę įvairiose Lietuvos vietose, Klaipėdos rajonas buvo sąrašo pirmoje vietoje. Tai nestebina, nes žmonės čia išties labai aktyvūs, iniciatyvūs, galbūt todėl gyvenimas čia ir geresnis nei kitur.
– Ar domitės mūsų rajono aktualijomis?
– Be abejonės. Mūsų įmonė įsikūrusi šiame rajone, tad laikome save šios bendruomenės dalimi. Tad ir visos aktualijos mums įdomios. Stengiamės ir patys dalyvauti bendruomenės gyvenime, įgyvendinant įvairius projektus.
Bando išsklaidyti neteisingus mitus ir legendas
– Kad ir kaip stengiatės tapti bendruomenės dalimi, reikia pripažinti, kad daugelio požiūris į jūsų įmonę gana priešiškas. Ne vieno rajono gyventojo sąmonėje „Neo Group“ tapatinama su aplinką teršiančiu chemijos monstru. Kaip reaguojate į tokias ir panašias visuomenės nuomones?
– Išties mums nuolat klijuojama chemijos gamyklos etiketė, nors iš tiesų mes esame plastiko gamintojas ir gaminame aukštos kokybės PET granules, kurios yra skirtos maisto ir gėrimų pakuočių gamybai. Kitaip tariant nepavojingą medžiagą, skirtą tiesioginiam kontaktui su maisto produktais. Ankstesni įmonės akcininkai ir vadovai galbūt padarė klaidų, ypač projekto pradžioje, nes nepakankamai tiesiogiai bendravo su visuomene. Vengimas atsakyti į kai kuriuos klausimus galbūt ir lėmė tas legendas ir mitus apie mūsų įmonę, kurie nėra teisingi. Pastaruoju metu itin daug dėmesio skiriame tiesioginiam bendravimui su rajono žmonėmis, kontroliuojančiomis institucijomis, kviečiamės juos į įmonę, rengiame ekskursijas. Pamačius viską iš vidaus daugybė neteisingų mitų išsisklaido.
– Kokiais argumentais stengiatės sklaidyti tuos mitus?
– Mūsų gamykla yra pastatyta remiantis pačiomis naujausiomis technologijomis, atsižvelgiant į visus Europos Sąjungos aplinkosaugos, sanitarijos reikalavimus. Iš kontroliuojančių institucijų darbuotojų paskutiniu metu neformaliuose pokalbiuose dažnai sulaukiame komplimentų, kad įmonė išties puikiai sutvarkyta tiek aplinkosauginiu, tiek saugos požiūriu ir galėtų būti pavyzdys bet kuriai kitai Lietuvos įmonei. Stengiamės atsakyti į bet kokius klausimus ir reguliariai teikti informaciją, ypač aplinkinėms bendruomenėms.
Ateities planuose – beatliekinės gamybos įdiegimas
– Kaip vertinate įmonės veiklą?
– Nors esame jauna įmonė, veikiame tik trejus metus, per juos pasiekta nemažai. 2007 metais pagal apyvartą buvome Lietuvos įmonių dešimtuke. Tarp gamybos įmonių esame treti pagal dydį eksportuotojai po „Mažeikių naftos“ ir „Achemos“. PET verslas Europoje labai konkurencingas ir sudėtingas. Tenka smarkiai konkuruoti su Azijos gamintojais. Todėl esame priversti būti labai efektyvūs ir išradingi, siekdami išlaikyti savo klientų lojalumą.
– Pasiekimai išties solidūs. Tačiau sakoma, kad tobulėjimui ribų nėra. Kokie artimiausi įmonės ateities planai?
– Vienas iš tikslų yra beatliekinės gamybos įdiegimas. Šiuo metu jau esame nusipirkę technologiją ir laukiame galutinių leidimų įrengti cechą, kuriame gamybos broką perdirbsime į izoliacinės medžiagos komponentą – poliolį. ES šalys yra skatinamos vystyti būtent beatliekinę gamybą. Dar viena gera naujiena, kad Seimas neseniai priėmė nutarimą plėsti Laisvosios ekonominės zonos ribas. Jos plėsis į Klaipėdos rajoną, tad mums priklausanti teritorija atsidurs LEZ ribose. Manau, ši plėtra sudaro sąlygas pritraukti naujus investuotojus į Klaipėdos rajoną. Naujų investicijų atėjimas, ypač šiais ekonominio nuosmukio laikais, yra labai svarbus tiek rajonui, tiek visai šaliai.
– Kažkodėl visuomenė ne itin palankiai vertina tai, kad pramonės įmonės kuriasi netoli gyvenviečių ir tokiais kaimynais ne itin džiaugiasi.
– Tiesą sakant nelabai suprantu kodėl. Ir Klaipėdos miestas, ir rajonas yra unikalūs, nes čia yra svarbiausios ir didžiausios poilsio bei turizmo zonos, bet tuo pačiu čia įsikūręs ir vienintelis Lietuvoje uostas. Tad čia neišvengiamai turės harmoningai sugyventi ir gyventojai, ir turizmas, ir pramonė. Tam harmoningam sugyvenimui reikia rasti tinkamus teritorijų planavimo sprendimus. Tokių darnių plėtros pavyzdžių Europoje galime rasti ne vieną: Roterdamas, Antverpenas, Hamburgas ir daugelis mažesnių uostų bei šalia jų esančių pramoninių zonų. O besikuriančios naujos įmonės yra naudingos rajonui. Vien mūsų įmonė čia kuria nemažą pridėtinę vertę. Nemažai rajono žmonių dirba įmonėje. Mūsų atsiradimas padidino Klaipėdos uosto krovos apimtis. Per metus įvežame apie 260 tūkstančių tonų per konteinerių terminalus ir apie 100 tūkstančių tonų skysčių tanklaiviais. Be to, mes esame ir vieni didžiausių logistikos bendrovių užsakovų Lietuvoje, nes iš esmės visą savo produkciją išvežame sausumos transportu į Europą. Dauguma mūsų samdomų vežimo bendrovių yra iš Klaipėdos miesto ir rajono. Per metus iš viso sumokame apie 50 milijonų litų mokesčių, kurių dalis patenka į Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetą.
Milda JUDELYTĖ
