Verslas

Kretingalės seniūnijoje – apačių vado Vinetu pėdsakai


Vaizdingame Danės upės slėnyje įsikūrusi autentiška Šiaurės Amerikos indėnų stovyklavietė „Vinetu kaimas“ priverčia prisiminti vaikystėje skaitytas knygas apie indėnus. Lyg iš Karlo Majaus knygos atgijęs besisveikinantis apačių genties vadas Vinetu sustiprina įspūdį, kad iš realybės išties patekome į indėnų pasaulį. Ir vis dėlto „Vinetu kaimas“ – ne fantazija, o Jurgitos ir Mindaugo Timinskų sukurta indėniška dvasia alsuojanti stovyklavietė.


Kūrė savo rankomis


Prieš kelerius metus Kretingalės seniūnijoje, Šlikių kaime, įsigiję 3 hektarus žemės klaipėdiškiai Jurgita ir Mindaugas Timinskai sugalvojo čia įkurti ne paprastą kaimo turizmo sodybą, o indėnišką oazę. „Lankiausi Pietų Amerikoje, kur teko iš arti pamatyti, kaip gyvena indėnų gentys Meksikoje, Peru. Tada ir kilo mintis, kad turime puikią vietą – Danės slėnį – kuriame galėtume sukurti kažką panašaus. Jurgita tuo metu pradėjo domėtis sveika gyvensena, natūraliais gydymo metodais, studijavo „Ajurvedos akademijoje“. Pagalvojome, kad įgytą naują patirtį puikiai pritaikysime kurdami indėnišką oazę. Ir mūsų protėviai, ir ajurvedos žinovai, ir indėnai laikėsi nuostatos, kad turime nenusigręžti nuo gamtos, iš kurios esame kilę, protingai naudotis jos turtais. Šis supratimas tapo mūsų varomąja jėga“, – pasakojo Mindaugas. „Vinetu kaime“ viskas sukurta jo ir Jurgitos rankomis, sodyboje įdarbinti buvo ir poros giminaičiai bei bičiuliai.


Santarvėje su gamta ir savimi


Tris atžalas – šešiolikmetį Deividą, šešerių metų Airidą ir šešių mėnesių Mindaugą – auginanti šeima „Vinetu kaime“ kol kas leidžia tik vasaras. Žiemą gyventi jie vis dar grįžta į savo butą uostamiestyje, tačiau ateityje planuoja įsikurti čia taip, kad į didmiestį nereikėtų grįžti visus metus. „Savo vaikams rodome, kad galima gyventi ir be civilizacijos. Norime, kad jie suprastų, kas yra žemė, ką ji mums duoda, jog išmoktų ją gerbti“, – pasakojo Jurgita.


Timinskai įsitikinę, kad prabanga būti santarvėje su gamta ir pačiais savimi kiekvienam pasiekiama. Reikia tik drąsos įsiklausyti į širdies balsą ir nebijoti keisti savo gyvenimo. „Bandome gyventi sveikai, atsigręžti į gamtą. Vaikus stengiamės gydyti natūraliomis priemonėmis, vengiame cheminių vaistų, kol jie nėra būtini. Maistą gaminamės tik patys, vasarą sodyboje užsiauginame daržovių, beveik atsisakėme mėsos. Namie kepame duoną, bandeles. Norime ir sodyboje pastatyti krosnį, kad klientai patys galėtų išsiminkyti tešlą ir išsikepti savo duonos“, – ateities planais dalijosi pašnekovai.


Idėjų pramogoms netrūksta


Indėnų papročiais ir tradicijomis besidominti Timinskų šeima nusimesti rimtumo kaukes ir prisiminti vaikystėje skaitytas istorijas apie indėnų nuotykius padeda ir į „Vinetu kaimą“ atvykstantiems svečiams. Sodyboje supažindinama su Amerikos indėnų kultūra, papročiais, šokiais, žaidimais, muzikos instrumentais, ginklais. Šeimininkai atvykėliams siūlo sušokti „Skrendančio erelio“ ar „Saulės“ šokį, paragauti indėnų sriubos, parūkyti taikos pypkę, išbandyti taiklumą šaudant iš lankų ir indėniškos spjaudyklės, kuria, pasak Mindaugo, indėnai moka nukauti tiek musę, tiek dramblį.


„Vinetu kaime“ galima netradiciškai švęsti įvairias šventes, organizuoti renginius, susitikimus, pailsėti su šeima ar draugais autentiškuose Šiaurės Amerikos indėnų vigvamuose tipi. Stovyklavietėje yra ir vieta palapinėms, kemperiams statyti, lauko pavėsinės, šašlykinės, tinklinio aikštelė, sūpynės. Aktyviam poilsiui siūlomos kelionės baidarėmis pasirinktu Minijos ar Akmenos-Danės upių turistiniu maršrutu.


Inipi pirtis – atgaiva sielai


Svečių susidomėjimą kelia ir indėniška pirtis. „Tai mistinė „septynių sielos prakaitų“ pirtis Inipi, kuri pripildo sielą energijos. Pabuvę joje pajusite ramybę ir tikrą atgaivą sielai. Indėnai tiki, kad pabuvęs Inipi palapinėje žmogus gimsta iš naujo. Indėnų pirtyse Amerikoje iki šiol yra teikiama psichologinė pagalba kareiviams. Pabuvę joje jie pamiršta patirtus žiaurumus, lyg gimsta iš naujo“, – pasakojo Mindaugas.


Tradiciškai indėniškos pirties konstrukcija iš ilgų karčių būdavo apklojama plačiais lapais, kailiais, kad neliktų jokių plyšių. Timinskų variantas modernesnis, tačiau principas analogiškas: iš medinių karčių suręsta konstrukcija uždengiama, o ant pirties viduje sukrautų akmenų pilamas karštas vanduo. Jis taip įkaitina akmenis, kad pirtyje galima palaikyti 70-90 laipsnių temperatūrą. Indėniškoje pirtyje besikaitinantiems poilsiautojams siūloma išsiperti dilgėlių vantomis. Anot šeimininkų, pakentėti verta, nes nuo seno žinomas teigiamas šių augalų poveikis sveikatai, ypač kvėpavimo takams.


Kurdami stovyklavietę daug informacijos apie indėnų genčių gyvenimą Jurgita ir Mindaugas rado internete, tačiau vertingiausią gavo tiesiogiai bendraudami su indėnų genčių atstovais. Kretingalės seniūnijoje įkurtoje Šiaurės Amerikos indėnų stovyklavietėje jau ne kartą taip pat lankėsi keletas indėnų, kurie ją įvertino teigiamai.


„Vinetu kaimo“ akcentas – trys vigvamai. „Juos reikėtų vadinti ne vigvamais, o tipi. Vigvamais vadinami visų indėnų genčių statiniai, o kiekviena gentis dar turi atskirą savo statinių pavadinimą. Mūsų stovyklavietėje įkurti Šiaurės Amerikos indėnų genties apačių statiniai – tipi“, – patikslino Mindaugas.


Apačiai buvo klajokliai, jie dažnai kraustydavosi iš vienos vietos į kitą. Todėl jų statiniai buvo greitai pastatomi. Persikėlus į naują vietą vyrai išeidavo medžioti, o moterys ir vaikai iš karčių paruošdavo tipi karkasą, viduje padarydavo aukurą. Grįžę vyrai nudirdavo sumedžiotų mamutų odas, jas susiūdavo ir jomis apklodavo karkasą.


„Vinetu kaime“ suręsti trys tipi daug modernesni – jų karkasas padarytas iš rąstų, kurie uždengti indėniškais simboliais papuoštu gobelenu, kurį Timinskų šeima parsisiuntė iš Amerikos. Šią vasarą stovyklavietėje bus pastatyti dar 3 nauji tipi.


Į gamtą atsigręžę Timinskai laikosi ir įvairių indėnų nuostatų bei papročių. Kiekvienas šeimos narys, be savo, turi ir antrąjį indėnišką vardą. Mindaugas po vieningo šeimos balsavimo gavo apačių genties vado Vinetu vardą. Jurgita yra Mėlynoji Gyvatė. Ši būtybė indėnams asocijuojasi su drąsa ir išmintimi. Vyriausiasis sūnus Deividas indėniškai šaukiamas Bėgančiu Jaučiu, o šešiametis Airidas – Raudonąja Strėle. Jauniausias šeimos narys Mindaugas kol kas indėniško vardo neturi, jį specialių apeigų metu ketinama suteikti vasarą. Pašnekovai teigė, kad vardai šeimos nariams buvo parinkti atsižvelgus į tam tikras charakterio savybes.


Milda JUDELYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių