Veiviržėnų „Kūrybinis traukinys“ nesutalpino keleivių

Jaunimo teatro studijos merginos į Veiviržėnus repetuoti atvažiuoja ir iš aplinkinių kaimų: „Tai mūsų savirealizacijos šaltinis. Ateityje aktorėmis gal ir netapsime, tačiau žodžio kišenėje neieškosime ir galbūt kažkada versimės iš kultūrinių renginių organizavimo.“

 

Veiviržėnų kultūros centras praėjusį savaitgalį ištrynė brėžiamą ribą tarp provincijos ir kultūros. Meno kolektyvų renginys „Kūrybinis traukinys“ pritraukė tokį būrį keleiviais vadinamų žiūrovų, kad visi netilpo. Organizatoriai, norėdami patenkinti likusiųjų lūkesčius, po mažos pertraukėlės kartojo tą pačią programą. „Kūrybinis traukinys“ dundėjo su šokiais, dainomis ir juoko pliūpsniais.

Endriejavo skyriaus šokių kolektyvo „Flick“ narės pritarė, kad kūrybinė meninė raiška stimuliuoja vaizduotę, kūrybingumą, emocinį intelektą, skatina kritinį mąstymą ir požiūrių įvairovę.Iššūkis stereotipiniam mąstymui

Pasak 10 metų Veiviržėnų kultūros centrui vadovaujančios Lauros Netalimovos, tokie renginiai dar kartą įrodo, kad gyvenimo mažuose miesteliuose, kaimeliuose negalima sieti tik su geografija. „Svarbu įveikti stereotipinį mąstymą ir puoselėti kultūros terpę mažuose miesteliuose, kaimuose. „Kūrybinis traukinys“ parodė, kad turime ne vieną talentą, kuris išskleidęs sparnus, tikiu, dar darys įtaką net šalies kultūriniams, moksliniams judėjimams. Žiūrovų gausa taip pat liudija, kad kultūra žmonėms išties reikalinga, nesvarbu, kur jie gyvena, ar Vilniuje, ar Veiviržėnuose. Juolab kad mažesnio miestelio gyventojui ištrūkti į didmiestį ir „pasikultūrinti“ nėra taip paprasta. Poreikius riboja kasdieniai darbai ūkyje, rūpesčiai dėl vaikų priežiūros ir pan.“, – kalbėjo L. Netalimova.

Nors prieš keletą metų veiviržėniškiai buvo įpratę mėgėjų meno kolektyvų pasirodymus stebėti nemokamai, šįkart už bilietą mokėjo po 1 eurą. „Dėl to nesulaukėme nė menkiausio priekaišto. Po truputį ateina supratimas, kad kultūra, menas yra brangūs dalykai ir juos reikia bent simboliškai paremti. Būtų šaunu, kad ir valstybės mastu vykdoma kultūros politika pereitų į kitą kokybės lygmenį. Gerai, kad tesimi pažadai kelti atlyginimus kultūrininkams, nes surasti entuziastų, dirbančių iš idėjos, vis sunkiau. Kultūra ilgą laiką buvo podukros vietoje“, – Daukšaičių kaimo kapela „Ritin dobil“. Vadovas Jeroslavas Barabuška (pirmas iš kairės).įsitikinusi Veiviržėnų kultūros centro direktorė, kuri džiaugėsi bent jau tuo, kad rajono Savivaldybės vadovai supranta kultūrininkų poreikius, kiek gali, investuoja į patalpas, reikalingą transportą. Randa laiko atvykti ir į renginius.

Įlingavo bendruomeniškumą

Iš viso „Kūrybiniu traukiniu“ važiavo 13 kolektyvų iš Veiviržėnų kultūros centro ir 4 skyrių: Šalpėnų, Judrėnų, Endriejavo ir Žadeikių. „Scenoje pasirodė per 100 žmonių. Vien Endriejavo skyriaus šokių kolektyvą „Flick“ lanko 42 nariai. Jiems šokimas scenoje – neįkainojama patirtis. Vaikai peržengia per save, įveikia kompleksus, įgyja pasitikėjimo. Įgūdžiai scenoje pravers ateityje bet kokiame darbe. Be to, šokių studijos lankymas veikia prevenciškai. Vaikai turi užsiėmimą, tad nelieka laiko menkavertėms ar net žalingoms veikloms“, – sakė šokių kolektyvo „Flick“ vadovė Jolanta Štabokaitė. Ji pati į Endriejavą beveik kasdien važinėja iš uostamiesčio: „Dar studijuodama pradėjau dirbti, vaikų būrys didėjo. Dabar jau ir įdirbis juntamas, ir sceniniai drabužiai sukaupti. Būtų gaila palikti.“

Pasak L. Netalimovos, dauguma meno vadovų yra atvažiuojantys: „Kone visi iš skirtingų gyvenamųjų vietų, tačiau, kai susirenka Veiviržėnuose, dirba kaip vienas kumštis. Mums šis „Kūrybinis traukinys“ buvo didžiulis iššūkis. Mat pasirodė daug labai skirtingo žanro kolektyvų, taip pat muzikos puoselėtojų. Visus reikėjo sujungti į visumą. Tai padaryti padėjo ir renginį režisavusio Karolio Pronckaus vadovaujama jaunimo teatro studija. Scenoje pasirodžiusioms jaunosioms aktorėms neturėjome nei kirpėjų, nei makiažo specialisčių. Viską atliko patys Kultūros centro darbuotojai. Šis renginys dar labiau įlingavo tarpusavio pagalbą, bendruomeniškumą, kuo veiviržėniškiai niekada nesiskundė. Mums talkino ir Veiviržėnų seniūnija, ir Jurgio Šaulio gimnazija, Endriejavo pagrindinė mokykla. Žinoma, neapsiėjome ir be Veiviržėnų amatų centro, vadovaujamo Valės Krauleidienės“, – dėkodama vardijo L. Netalimova.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių