Veiviržėnų bažnyčios istorija liudija parapijos tradicijas

Klebonas A. Šimkus: „Po 5 metų esame tvirta, darni Veiviržėnų parapijos šeima.“

 

Po 7 metų tarnystės Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijoje kunigas Antanas Šimkus buvo paskirtas į Veiviržėnus. Šiemet šios Šv. Mato evangelisto parapijos žmonės jį pasveikino su 5 metų klebonavimo sukaktimi, padėkojo už nuveiktus darbus. Klebono rūpesčiu pradėjo veikti parapijos bažnyčios muziejus, vienintelis Gargždų dekanate. Veiviržėnų kapinių koplyčioje atnaujinus interjerą, tam tikromis progomis aukojamos Mišios. Nušvito restauruota šalia stovinti „Pieta“. A. Šimkų džiugina ir skatina veikti inicatyvūs parapijiečiai.

Bažnytinių reikmenų muziejus

„Kai pasVeiviržėnų parapijos bažnyčios muziejuje – daug bažnytinių relikvijų.kyrė į šią parapiją, bažnyčiai buvo 235 metai, o kitais metais sukaks 240“, – šypsodamasis ištarė Veiviržėnų Šv. Mato evangelisto parapijos klebonas A. Šimkus.

Parapijiečiai pastebėjo ir įvertino pokyčius, atsiradusius jam klebonaujant.

Ateinančiuosius į bažnyčią pasitinka giesmė. Neseniai įsigijus DVD grotuvą, leidžiamas įrašas, kad susirinkusieji Mišioms ruoštųsi dvasingoje aplinkoje.

Prie altoriaus šviečia naujutėlis uosinis parketas. Jį padovanojo Tilvikų šeima. Bažnyčios grindys nušlifuotos – nebereikia kiliminės dangos, kurios priežiūra kėlė rūpesčių.

Daugiau nei per porą šimtmečių susikaupę nebenaudojami bažnytiniai reikmenys, paveikslai, nešiojamieji altorėliai tapo relik­vijomis – parapijos bažnyčios muziejaus eksponatais. Kunigas A. Šimkus, padedant Vilniaus dailės akademijos rektoriui Adomui Butrimui ir studentams, juos tinkamai išdėstė trijose maldos namų patalpose, pasirūpino užrašais. Pasak jo, bažnyčioje, respublikinės reikšmės paveldo objekte, lankosi ekskursantų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Į maldos namus vedantys takai iškloti originaliomis plytelėmis, kurias padovanojo Padagų šeima.

Tariasi su pastoracine taryba

Muziejaus eksponatams – 100 ir daugiau metų. Antai ant pulpito, specialaus stalelio, prie kurio kunigas skaito skaitinius, sako pamokslą, išraižyta data: 1873 m. Klebono manymu, jis tarnavo apie 20-čiai čia dirbusių kunigų. Dabar prie altoriaus stovi naujesnis, tačiau kunigui A. Šimkui kilo mintis relik­vija tapusį pulpitą, išdrožinėtą iš medžio, papuoštą meniškais apkaustais, vėl naudoti. „Reikės pasitarti su parapijos pastoracine taryba, kuri yra aktyvi ir nori, jog sprendimai būtų priimami kartu“, – kalbėjo klebonas.

Atgaivinta Veiviržėnų kapinių koplyčia – respublikinės reikšmės paveldo objektas. Sudėjus grindis, sutvarkius vidaus interjerą, čia veiviržėniškiai renkasi į Mišias Motinos, Tėvo dieną, per Vėlines. Kunigas džiaugiasi, kad parapijiečių lėšomis pasisekė atnaujinti prie koplyčios esančią „Pietą“, turinčią savo istoriją. Tarpukariu šią skulptūrą už surinktas aukas pastatė moterų sambūris.

Gilios tikėjimo tradicijos

„Džiaugiuosi paskirtas į patriarchalinę parapiją, turinčią savo šaknis. Jas giliai įleidę žmonės perdavė vaisius anūkams, proanūkiams, – kalbėjo kun. A. Šimkus. – Jie paskatino imtis darbų, kurie dar labiau sustiprino mūsų parapiją ir kurie per išorinę sritį puošė dvasinę. Po 5 metų esame darni šeima.“

Atgaivinta Veiviržėnų kapinių koplyčia.Veiviržėnuose ir 33 kaimuose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. parapijiečių. Per metus šioje bažnyčioje Santuokos sakramentas suteikiamas vidutiniškai 10 porų. Pakrikštijama apie 35 kūdikiai. Kleboną optimistiškai nuteikė tai, kad šiemet palaidota tik 18 žmonių – dvigubai mažiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Pasak jo, Veiviržėnuose populiarūs giminių, buvusių abiturientų susitikimai. Jie renkasi į bažnyčią, aukojamos Mišios. „Gražu, kad į savo gimtinę per atlaidus, šventes sugrįžta buvę šio krašto gyventojai“, – kalbėjo klebonas.

Savo parapijiečiams jis organizuoja išvykas į atlaidus Žemaičių Kalvarijoje, Šiluvoje, kartu aplanko žymias vietas.

Per Žolinę kleboną A. Šimkų su 5 metų tarnystės Veiviržėnų parapijoje sukaktimi pasveikino parapijiečiai. Jis pakvietė žmones į bažnyčios kiemelį, kuriame žydi jo mėgstamos gėlės, prie arbatos puodelio dalintis ne tik žemiškąja duona, bet ir geru žodžiu, geromis mintimis, gera širdimi.

„Parapijiečiams padedant, mano sparnai sutvirtėjo. Iniciatyvūs žmonės džiugina ir skatina veikti“, – sakė klebonas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių