Veiviržėniškės gėlės – įvairioms progoms

„Kai kurie pamatę dviejų spalvų rožes negali patikėti, kad jos tikros, o didžiausia naujovė – rožės ilgais kotais“, – demonstruodama ir vienas, ir kitas sakė veiviržėniškė verslininkė E. Jasaitienė.

Veiviržėniškė Eglė Jasaitienė jau septynerius metus dirba draudimo kompanijoje, o prieš porą metų atidarė parduotuvę „Gėlės ir…“. Verslo teisės studijas baigusi moteris į verslą nėrė lyg į nepažįstamą upę, todėl teko patirti ir nerimo, ir streso. Vis dėlto optimizmo ji neprarado net prasidėjus pavasarį karantinui, nes šalia – šeima, giminės, draugai, kurie padeda, o gimtuosiuose Veiviržėnuose jaučiasi sava ir reikalinga.

Įvairovė pagal pageidavimus

Parduotuvę „Gėlės ir…“ žino turbūt kiekvienas veiviržėniškis, nes joje galima įsigyti ne tik skintų gėlių ir net pačiam iš jų pasidaryti puokštę, bet ir nusipirkti sveikinimams skirtos atributikos. „Mes prekiaujame ir gėlėmis vazonuose, vazomis, helio balionais, suvenyrais, keramika ir kitais rankdarbiais, kurie su meile pagaminti įvairių Lietuvos miestų ir miestelių auksarankių“, – vardijo E. Jasaitienė, rodydama lentynas, kuriose ir mielos veltos šlepetės suaugusiesiems, ir megztos kūdikiams, ir išpjaustytos medinės dėžutės, ir senų amatų keramikų vazos. Ypač ji žavisi neįgaliųjų darbais ir skatina juos kurti. „Kadangi atidarydama parduotuvę nežinojau, ko pageidaus pirkėjai, ar pakaks tik gėlių, ją pavadinau „Gėlės ir…“. Dabar jau pamačiau, kad yra ir lietuviškų suvenyrų su gintaru, ir keramikos, ir įvairių žvakių, net žemių poreikis“, – džiaugėsi jaunoji verslininkė, įsiklausanti į klientų pageidavimus. Tačiau vienoje nedidelėje prekybos salėje sudėtinga prekes išdėlioti patogiai pirkėjams, o skintoms ir vazoninėms gėlėms, kurioms reikalinga skirtinga temperatūra, kol kas tenka glaustis kartu. „Planuojame plėsti patalpas. Tada ir pirkėjams bus erdviau, ir galėsime patenkinti dar įvairesnius jų poreikius“, – ateities planais dalijosi E. Jasaitienė.

Paslaugų daugėja

Iš pradžių tik prekiavusi parduotuvėje Veiviržėnuose, po kurio laiko Eglė sulaukė prašymo gėles pristatyti į namus. „Šia paslauga dabar naudojasi ne tik emigrantai. Per karantiną vežėme į namus pagal užsakymus į Endriejavą, Mikoliškius, Klaipėdą, Gargždus, Agluonėnus, Rietavą… Žmonės pradėjo prašyti dar ką nors atsivežti, pavyzdžiui, vazonėlį“, – naujomis galimybėmis, kurios atsirado ypač neramiu karantino laikotarpiu, iki šiol patenkinta moteris. Tačiau tie, kurie galvoja, kad jai viskas klojasi be ypatingų pastangų, turėtų suklusti: kai prieš pat karantiną gautas gėles Eglė pareklamavo, teko užsidaryti. „Net gatvėje žmogui negalėjau padovanoti, tad pasiėmiau šimtus rožių ir išvažiavau į Veiviržėnų kapines. Ant kurių kapų radau vazą, ten ir pamerkiau. Meldžiau, kad sulaukčiau palaikymo iš aukščiau“, – nelengvas akimirkas prisiminė šypsodamasi Eglė. Didžiausias pagalbininkas versle – šeima, giminės, draugai. „Mane palaiko veiviržėniškiai, todėl žinau, kad nebebus taip blogai, kaip buvo. Ir dabar bijau karantino, bet gėlė – ne gyvas žmogus. Svarbu, kad esame sveiki, kad išmokome saugotis“, – prisiminusi, kaip teko prisitaikyti prie karantino diktuojamų sąlygų, sakė verslininkė. Pagal užsakymus vežamas gėles teko pakuoti į dėžes, kurias nupurkšdavo dezinfekciniu skysčiu, juk saugumas buvo ir yra labai svarbus pandemijos akivaizdoje.

„Jei bus toks karantinas, koks buvo, žmonės nebegalės atėję patys pasidaryti puokščių. Man taip smagu, kad jie patys jas komponuoja. Be to, telefonu, internetu žmogui neperteiksi gėlės kvapo ar grožio“, – su kuo susidūrė per karantiną, vardijo Eglė, mėgstanti bendrauti su klientais ir papasakoti jiems apie gėlių priežiūrą.

Svarbi priežiūra

Eglė prisipažino, kad pradėjusi verslą daug ko neįsivaizdavo, nes gėlių pasaulis savitas, o gėlių yra net keli tūkstančiai rūšių, tad žinias gilino floristikos kursuose, kur mokėsi ne tik rišti puokštes, bet ir gavo daug vertingų patarimų, kaip prižiūrėti parduotuvėje gėles. Dabar jau gali patarti ir pirkėjams. „Kai žmonės nežino, kokia gėlių priežiūra, kartais gavę dovanų nespėja pasidžiaugti – jos nuleidžia „galvas“. Vienas gėles užtenka tik pamerkti, kitas kas antrą dieną reikia pakirpti, vienų rožių kaišti šonus, kitų – apačias. Parsivežus iš parduotuvės rožėms reikia nepagailėti vandens, nes namuose šilta, o parduotuvėje joms pakanka mažiau, nes šalta. Rožės nemėgsta skersvėjų, temperatūrų svyravimų“, – vardijo parduotuvės „Gėlės ir…“ savininkė.

Moteris sakė, jog visada pirkėjų klausia, kam skirtos gėlės, o kai sužino, pajaučianti nuotaiką, kuri padeda parinkti, kas kam labiausiai tiks. „Juk jei nepasakys, kam dovanos, gali būti, kad jubiliatei pasiūlysiu vaikišką puokštę ir atvirkščiai. Pastebėjau, kad gražiausias puokštes sudeda vyrai savo uošvienėms. Jie siekia paneigti mitą, kad jos blogos“, – šypsojosi Eglė. Be to, moteriai visada smalsu, iš kur atvažiavęs pirkėjas. Tarp jų pasitaikė ir iš Lietuvos didmiesčių, ir Anglijos, Amerikos… Būna, kad iš toliau atkakę pirkėjai pasidžiaugia gražėjančiais Veiviržėnais. Jais džiaugiasi ir pati Eglė, čia gimusi, augusi ir niekur nesiruošianti iš jų išvykti.

Laima ŠVEISTRYTĖ

Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių