Vasaros rykštė: sutrikusi kraujotaka, alerginės reakcijos
Kone iki 30 laipsnių kylantis termometro stulpelis ne visiems kelia džiaugsmą. Daliai žmonių karštis, į antrąją pusę persiritusi vasara išprovokuoja sveikatos problemas. Apie jas kalbamės su Gargžduose įsikūrusios UAB „MediCA“ klinikos šeimos gydytoja Greta LATAKE.
Kaip apsaugoti širdį?
– Neseniai į „Bangos“ redakciją kreipėsi gargždiškė Stasė Vilčiauskienė, kuri teiravosi, kaip per karščius apsaugoti širdį. Ar galėtumėte duoti patarimų?
– Svarbiausia – vengti saulės. Rekomenduojama būti pavėsyje, dažniau pagulėti. Žinoma, gerti labai daug skysčių, nes jų netenkama prakaituojant.
– Ar sulaukiate pacientų, kurie skundžiasi sveikata dėl aukštos oro temperatūros?
– Taip, kai kuriems pacientams ligos paūmėja. Pasitaiko, kad išsireguliuoja kraujo spaudimas. Vieniems per karščius jis pakyla, kitiems – sumažėja. Tai priklauso nuo individualios organizmo reakcijos. Be to, kai karšta, blogėja fizinio krūvio toleravimas.
Jei pajutote, kad pasidarė bloga, kreipkitės į šeimos gydytoją. Kitaip nežinosite, kokių priemonių imtis ir kokius vaistus vartoti. Namuose žmonės dažniausiai laiko medikamentus, mažinančius spaudimą, tad, tikėtina, kad gali juos išgerti. Tokiu atveju, kai kraujo spaudimas ir taip sumažėjęs, situacija tik pablogės. Tik medikas gali teikti kvalifikuotą pagalbą.
– Kokiais atvejais „MediCA“ klinikoje galima apsilankyti be priėmimo pas gydytoją talono?
– Jei pakilo temperatūra, pajutote ūmų skausmą, jei vargina skausmai širdies plote, tą pačią dieną priimsime be talonėlių.
Kelia pavojų gyvybei
– Dar viena vasaros išprovokuota bėda – alerginės reakcijos. Kokios jos?
– Tai vadinamosios sezoninės alerginės reakcijos. Jos kyla nuo širšių, bičių, uodų įgėlimų. Gali tik niežėti, truputį patinti, tačiau būna ir tokių atvejų, kai ištinsta didelis plotas, atsiranda skausmas. Pati pavojingiausia reakcija – anafilaksinis šokas, keliantis pavojų net gyvybei.
Dar viena grupė pacientų kenčia nuo alergijos žydintiems augalams, įvairiausioms pievų žolėms. Jiems dažniausiai ašaroja akys, patinsta vokai, veidas, kamuoja skysta sloga ir pan. Tai šienligės požymiai.
Šiais metais dar neturėjau nė vieno paciento, kuris kreiptųsi dėl vabzdžių įgėlimų, tačiau kenčiančių nuo šienligės yra. Skundžiasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
Vasara yra pavojinga ir sergantiesiems bronchite astma, mat padaugėja įkvepiamų alergenų, pastarieji gali išprovokuoti priepuolius.
– Jei mažam vaikui įgėlė vapsva, kokie turėtų būti pirmieji mamos veiksmai?
– Pirmiausia reikia žinoti, ar vaikas alergiškas, ar jam gali grėsti anafilaksinis šokas. Jei taip, tėvams privaloma nešiotis adrenalino. Kitos išeities nėra. Žinoma, svarbu mokėti ir jį suleisti. Jei matote, kad dėl įgėlimo vaikas skundžiasi viso labo tik niežuliu, galite išbandyti įvairias priemones tiek medicinines, tiek liaudiškas. Esant patinimui ir karščiui, kai kurie žmonės deda kopūsto lapą, bulvę ir pan.
