Vandens bokštų likimą patiki vėjui
Vandens bokštas Lankų gatvės pievoje gulės, kol atsiras jo norintys metalo laužo supirkėjai.
Kovo pabaigoje Gargžduose, Lankų gatvės gale, vėjas paguldė vandens bokštą. Nebeveikiantis senas statinys jau kurį laiką vyturiavo ir kėlė susirūpinimą vietos gyventojams. Tačiau metalinio statinio šeimininkė Klaipėdos rajono savivaldybė pati jo nesiruošė griauti – gailėjo lėšų. Panašu, kad vėjo pagalbos teks prašyti ir kitoms nusenusioms vandens talpykloms, nes šio nebereikalingo turto atsikratyti nesiruošiama.
Pagalbos jau šaukėsi
Apie nuvirtusį bokštą „Bangai“ pasakojęs Egidijus Kasperavičius teigė, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka niekas nenukentėjo: „Šalia bokšto dažnai žaisdavo vaikai. Tiesiog laiminga diena. Nors vėjas nebuvo didelis, bet jo užteko, kad nugriūtų.“ Šį incidentą vietos gyventojas užfiksavo kovo 30 d. vakare apie 17.30 val.
Dauparų–Kvietinių seniūnijai priklausančioje gatvėje esantis bokštas – nenaudojamas. Nutiesus centralizuotus vandentiekio tinklus, tokia vandens talpykla mieste tapo nebereikalinga.
Tuomet pareigas dar ėjusi seniūnė Aušra Norvilienė informavo, kad apie bokšto prastą būklę buvo žinoma: „Maždaug prieš pusmetį buvau sulaukusi gyventojų skambučio, kad viena atrama netvirtai laikosi. Apie tai informavau Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrių, nes bokštas yra Savivaldybės objektų sąraše.“ Anot pašnekovės, aplink bokštą esančią pievą šienaudavo seniūnijos darbininkai, bet imtis iniciatyvos ir griauti statinį seniūnija negalėjo. „Daugiau griūvančių vandens bokštų, regis, neturime. Pavyzdžiui, Kvietinių kaime bokštas veikia, todėl yra aptvertas“, – teigė A. Norvilienė.
Specialiai negriaus
Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas patvirtino, kad nugriuvęs bokštas kol kas dar pagulės pievoje. Bus skelbiamas aukcionas ir taip ieškoma metalo supirkimo įmonės, kuri norėtų šį statinį susipjaustyti. Turto valdymo skyriaus vedėjas aiškino, kad dalis rajone esančių tokių vandens talpyklų Savivaldybės globon perėjo 2010 m., kai UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ buvo perduota valdyti AB „Klaipėdos vanduo“. Daugumą veikiančių bokštų vandentiekininkai perėmė ir prižiūri patys, o neveikiančiuosius teko perimti Savivaldybei. Įvedus bebokštę vandens tiekimo sistemą, tokie sovietmečio statiniai liko nereikalingi.
A. Kampas skaičiavo, kad Savivaldybei dar priklauso bokštai Judrėnuose bei Drevernoje, o kai kuriuose kaimuose bokštai privatizuoti arba po kolūkių griuvimo buvo bešeimininkiai ir liko globojami bendruomenių. „Iki šiol nebuvo svarstyta, ką su tais bokštais daryti – kol stovi, tegul stovi. Jų nuardymas kainuoja, o šįkart vėjas sumažino išlaidas“, – sakė A. Kampas. Esą po bokšto vadinamajame Saulažolių kvartale griūties nesvarstoma griauti likusių senų bokštų. Priežastis ta pati – papildomos išlaidos.
AB „Klaipėdos vanduo“ Vandens departamento vadovas Aidas Birgėla „Bangą“ informavo, kad Klaipėdos rajone įmonė eksploatuoja 56 vandenvietes. 21-oje vandenvietėje pastatyti vandens bokštai, iš kurių 11 eksploatuojami, likę – išjungti.
