Vanagiškį pasmerkė ilgesniems pasivaikščiojimams

J. Vaitkevičius į institucijas vaikšto susirinkęs savo žemės sklypų dokumentus, bet juose senasis lauko keliukas irgi nepažymėtas.Vanagų kaime gyvenantis Juozas Vaitkevičius yra priverstas patikėti, kad kelio, kuriuo jis 45 metus vaikščiojo į Agluonėnus, iš tikrųjų niekada nebuvo. Matininkai ir žemėtvarkos specialistai nekreipia dėmesio į realų faktą ir baksnoja į brėžinius, kuriuose kelio tikrai nematyti. Jis nurašomas sovietmečio nesusipratimams, o buvusioje vietoje kaimynas jau ruošiasi pilti namo pamatus. Pensininkas kol kas iš įpročio brenda per dirvonus, nes kitu keliu pėsčiomis iki artimiausios parduotuvės tektų sukarti 5 kilometrus.

Pretenzijas atmetė

J. Vaitkevičius Vanaguose gyvena atokioje sodyboje, į kurią beveik pusšimtį amžiaus visi patekdavo lauko keliuku. Jis driekėsi per patį Juozo sodybos vidurį, bet patogus buvo ne tik dėl to – tai buvo artimiausias kelias į Agluonėnų gyvenvietę. Iki pastarosios Juozui būdavo 3 km. Pensininkas pasakojo pernai sutikęs naująjį gretimo žemės sklypo šeimininką, ir jaunuolis jam pranešęs, kad ruošiasi statyti namą. Kadangi kelias driekiasi per kaimyno sklypą, praėjimo nebebus. Kai tas pats kaimynas atliko kadastrinius žemės matavimus, specialistai pasikvietė ir Juozą. Pensininkas oficialiai pareiškė pretenziją, bet matininkas raštu atsakė, kad kaimyno sklypo ribos pažymėtos paisant visų žemėtvarkinių projektų, taigi permatuojama nebus. Neilgai trukus kaimyninis laukas ir kelias buvo suartas, taigi Juozas dabar brenda per dirvoną.

„Neįsivaizduoju tokio dalyko. Visą amžių buvo kelias ir staiga jo neliko – atsirado sklypas. Vadinasi, esu visiškai suvaikėjęs ir nežinau, ką šneku. Žemėtvarkininkai aiškina, kad kelio čia nėra. Vadinasi, aš šitiek metų nemačiau savo akimis“, – ironizavo vanagiškis. Iš tiesų šiuo keliu sovietmečiu technika nuolat kursuodavo į fermas, tad Juozas net ėmė skaičiuoti, kiek kolūkiečių gyvų likę ir dar galėtų paliudyti. Visgi panašu, kad realybės jau niekas nepaisys ir toliau vadovausis dokumentais. „Dviračiu per arimus šiaip ne taip išvažiuoju, bet kai elektrikai paskambinę paklausė, kaip pas mane atvažiuoti, atsakiau jiems, kad niekaip. Gyventi reikia, o kaip patekti į sklypą? Oru skraidyti?“ – stebėjosi Juozas.

Kitam keliui reikia dalgio

Teisybės dėlei vanagiškis pripažino, kad į savo sodybą gali patekti kitu keliu. Oficialiai brėžiniuose nurodytas įvažiavimas į sodybą pro buvusias fermas. Bėda ta, kad mašinos neturinčiam pensininkui pėsčiomis ar dviračiu pro tą pusę eiti susidaro maždaug 2 km vingis. Taigi kelionės trukmė pensininkui padvigubėja. „Be to, ten vienos duobės, šaltiniuota vieta ir niekados pro ten nevaikštau. Būtų galima kelią žvyruoti, bet nežinau, kur tą bilietą pirkti, kad milijoną laimėčiau“, – kalbėjo Juozas.

Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė gyventojo situaciją sakė gerai žinanti. Prieš kurį laiką ji su savo padėjėja važiavo į Juozo sklypą ir įvertino nusiskundimus. „Privažiavome kitu lauko keliu, kuriuo J. Vaitkevičius teigia nesinaudojantis. Dėl to jis tiesiog yra užžėlęs piktžolėmis, neprižiūrėtas. Tuo pačiu keliu prie savo dirbamų žemių važiuoja savininkai, todėl Juozo klausiau, ar tuos žmones pažįsta, ar bandė tartis, kaip pagerinti kelio būklę. Kiek supratau, žmogus su niekuo nėra kalbėjęs ir tuo pačiu įsitikinęs, kad niekas kelio netvarkys. Deja, ir pats jis to nedaro, nors užtektų dalgiu nupjauti piktžoles. Seniūnija privataus keliuko tikrai negali sutvarkyti. Žmogus nori, kad kažkas ateitų ir viską atliktų kaip kadaise“, – teigė seniūnė. Su Juozu seniūnijos darbuotojai pažįstami ir jo sodyboje lankėsi ne kartą. Anot seniūnės, vanagiškiui ne kartą norėta padėti iš kiemo išvežti daugybę į krūvas suverstų rakandų, tačiau vyras esą tokios pagalbos atsisako.

L. Tučienė Juozui siūlė vykti į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių ir dar kartą aiškintis, ar jam patogesnis kelias tikrai nepažymėtas jokiuose kadastro žemėlapiuose. Jos pačios nuomone, į kolūkio fermas vedęs kelias greičiausiai tikrai buvo savadarbis ir liko niekur nepažymėtas.


KOMENTARAS

  • NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Daiva BUKAVIČIENĖ:

    – J. Vaitkevičius pas mus lankėsi, ir jam išdėstėme situaciją. Gyventojui priklausanti 2,84 ha žemėnauda susideda iš keturių sklypų. Patekimas į minėtus žemės sklypus patvirtintas Agluonėnų kadastro vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šių sklypų ženklinimas vyko 2006 m. ir pats J. Vaitkevičius dalyvavo, pasirašė ženklinimo dokumentuose. Taip kad kyla pagrįstos abejonės, kai pilietis tvirtina nežinantis patekimo į savo privačius žemės sklypus ar, kad naudojasi kitu keliu. Gretimo sklypo ženklinimas vyko 2004 m., o atsiradęs naujas savininkas pernai atliko kadastrinius sklypo matavimus. Jų metu gretimo sklypo savininkas J.Vaitkevičius pateikė pretenziją, nes nesutiko su sklypo ribomis. Vadovaujantis kadastro nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės nutarimu, pretenzija buvo išnagrinėta tiek matavimus atlikusios įmonės matininko, tiek NŽT Klaipėdos rajono skyriaus specialistų, tikrinusių kadastrinius matavimus. Priimtas sprendimas, kad matavimai atlikti nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, t. y. žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių ir išlaikant pirminius abiejų savininkų žemės sklypų ženklinimus.

    Kelių tinklas patvirtintas teritorijų planavimo dokumentais ir jais reikia vadovautis. Vaikščioti pėsčiomis per privačią kito asmens žemę galima, kol tai netrukdo jos savininko interesams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių