Valstybės tarnautojų vertinimas: viena klaida nubraukė metų įdirbį

Pagal politinę priklausomybę, pagal asmenines savybes ar pagal darbo rezultatus – kokie kriterijai iš tiesų lemia kasmetinį karjeros valstybės tarnautojų vertinimą? Deklaruojama, kad Klaipėdos rajono savivaldybė siekia pritraukti jaunus, kompetentingus specialistus ir juos išlaikyti, tačiau būtent dalis jaunų specialistų jaučiasi įvertinti neteisingai. Jie nebetylės – kantrybės taurė perpildyta.

Įgiję patirtį išsilaksto?

Pretendentų į Klaipėdos rajono savivaldybės merus debatuose Gargžduose entuziastingai diskutuota, kaip sulaikyti rajone jaunus žmones, kad jie neemigruotų į svečias šalis. Tačiau kad jaunų specialistų duona pačioje Savivaldybėje ir jai pavaldžiose biudžetinėse įstaigose nėra saldi, liudija faktai. Tai vienu ypu dėdami prašymus atleisti iš darbo išeina Gargždų kultūros centro keli darbuotojai, tai Viešųjų pirkimų skyrius išsilaksto. Kompetentingų darbuotojų netektis – didžiulis praradimas, juk naujai atėjusiuosius reikia visko mokyti nuo pradžių. Patirtis neateina sulig darbo pradžia.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius vedėjo pareigas eina nuo 2011 m. Yra baigęs magistrantūros studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Jo kompetencija nekelia abejonių. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vaidotas Dapkevičius G. Kasperavičių išskiria kaip vieną iš geriausių apskrities vyriausiųjų architektų: „Kiek leidžia galimybės, jis visada susiklosčiusią situaciją geba įvertinti inovatyviai, yra aktyvus, linkęs bendradarbiauti.“ Tačiau jau antrus metus iš eilės vertinimo komisijoje G. Kasperavičius yra vertinamas tik „gerai“, tai reiškia, kad jam nėra pakeliama nei kategorija, nei klasė. „Šiemet buvau kaip niekad pasiruošęs pokalbiui su komisijos nariais. Tačiau jie manęs net nieko neklausinėjo. Kaip tada galima objektyviai įvertinti? Tiesioginis vadovas – Administracijos direktorius Česlovas Banevičius – mane antrus metus įvertina „labai gerai“, tačiau komisijoje viskas išvirta į „gerai“. Kam reikia to cirko?“, – retoriškai svarsto G. Kasperavičius.

Valstybės tarnybos departamento (VTD) Teisinio atstovavimo ir stebėsenos skyriaus vedėja Inga Sirutavičė „Bangai“ teigė, kad, jei klausimai nėra užduodami, tai nėra galimybės objektyviai įvertinti  valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, toks faktas gali būti traktuojamas kaip procedūrinis pažeidimas, todėl G. Kasperavičius, nesutikdamas su vertinimo komisijos vertinimu, turi teisę ginti savo galimai pažeistas teises kreipdamasis į VTD ar teismą.

Direktorius persigalvojo

Priminsime, kad visus Administracijos skyrių vedėjus pirmiausia vertina pats Administracijos direktorius Česlovas Banevičius (o skyrių vedėjai vertina vadovaujamų skyrių darbuotojus). Vėliau tie skyrių vedėjai ir jų pavaldiniai, kurie būna įvertinti „labai gerai“, prasiskina kelią iki komisijos. Kas dvejus metus ji sudaroma specialiai. Jau ne pirmą kartą komisijai pirmininkauja pats Administracijos direktorius Česlovas Banevičius. Darbuotojus taip pat vertina du jo pavaduotojai Ligita Liutikienė ir Vidmantas Buivydas bei Administracijos Juridinio skyriaus vedėjas Romualdas Bagačiovas. Nuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos yra deleguota Administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė.

Pirminiame valstybės tarnautojų vertinimo etape Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Kasperavičius buvo įvertintas „labai gerai“, Č. Banevičius pats ranka užrašė, jog siūlo suteikti pirmą kvalifikacinę klasę. Tačiau specialiai sudarytos vertinimo komisijos posėdyje Č. Banevičius persigalvojo ir G. Kasperavičių įvertino tik „gerai“. Kokie motyvai?

„Skyriaus vedėjas yra gavęs tarnybinę nuobaudą (dėl laiku neatsakyto vieno rašto – aut. past.). Ji yra tebegaliojanti, todėl komisija Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo darbą įvertino „gerai“. Per mano visą darbo laiką nebuvo nė vieno valstybės tarnautojo, kuris, turėdamas tarnybinę nuobaudą, būtų įvertintas „labai gerai“, – „Bangai“ teigė Č. Banevičius. Paklaustas, kam tada vedėją pradiniame vertinime apskritai įvertino „labai gerai“, juk jau tada žinojo, kad G. Kasperavičius turi tarnybinę nuobaudą, atsakė: „Tada dar nebuvome gavę raštiško Valstybės tarnybos departamento (VTD) išaiškinimo, kaip derėtų elgtis tokioje situacijoje.“ Tačiau ar tai motyvas, jei gautame VTD rašte rašoma, kad įstatymai nenustato draudimo ar apribojimų galiojančią tarnybinę nuobaudą turinčio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertinti „labai gerai“? „Be to, manytume, kad priešingu atveju galėtų būti pažeidžiamas teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą“, – rašoma VTD direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus pasirašytame rašte.

Vietoj I klasės – laikrodis

Tačiau iš visų komisijos narių vienintelė L. Liutikienė G. Kasperavičiaus veiklą vertino „labai gerai“. Pasak jos, yra jaučiamas didžiulis Architektūros ir urbanistikos skyriaus progresas. Tiek bendrieji planai, tiek detalieji sparčiai juda į priekį. „Akivaizdus eilių, srautų sureguliavimas, racionalus darbų paskirstymas – tai rodo, kad G. Kasperavičius atlieka tinkamai vedėjo pareigas. Žinoma, mažų nesklandumų gal ir pasitaiko, tačiau to neįmanoma išvengti dirbančiam žmogui. Juk neklysta tik nedirbantys“, – kalbėjo L. Liutikienė, kuri įsitikinusi, jog viena klaida neturėtų nubraukti visų metų įdirbio. Juolab kad bausti asmenį du kartus už tą patį, kaip rašoma VTD rašte, negalima.

Tačiau tiek Č. Banevičius, tiek Juridinio skyriaus vedėjas R. Bagačiovas tvirtina ir nebaudę antrą kartą, mat G. Kasperavičių įvertino „gerai“ ir dar jam bus skiriama vardinė dovana – rankinis laikrodis. „Jei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas būtų įvertinamas „patenkinamai“ arba „nepatenkinamai“ ir skirta atitinkama poveikio priemonė, tada būtų antra nuobauda – to pagal bendrą teisės principą daryti negalima. Tad taip ir nebuvo pasielgta“, – aiškino R. Bagačiovas. Jis pridūrė, kad skyriaus vedėją įvertindamas „gerai“, vadovavosi vyraujančia teisine sąmone ir vidiniu įsitinimu: „Kitaip ir negalėjau, Architektūros ir urbanistikos skyriuje yra 3 žmonės bausti: 2 – tarnybinėmis nuobaudomis, 1 – administracine nuobauda.“ Įdomu, ar vidinis įsitikinimas gali būti objektyvus vertinimo kriterijus? Juolab kad Juridiniam skyriui, atstovaujančiam Klaipėdos rajono savivaldybei teismuose, taip pat viskas nesikloja it sviestu patepta, per 2014 metus buvo priimti 4 neigiami teismų sprendimai Savivaldybės atžvilgiu. Pagaliau vėl iškyla tas nelemtas klausimas, kodėl tiesioginis vadovas Č. Banevičius G. Kasperavičiaus vertinimo anketoje neįrašė jokių pastabų, skyrė maksimalius gebėjimų įvertinimus, tačiau galutiniame vertiniame viskas išvirto į „gerai“?

Savivaldybės administracijos profesinės sąjungos deleguota narė L. Kaveckienė aiškino, jog vertindama valstybės tarnautojus iš anksto buvo susipažinusi su visiems vertinamiems valstybės tarnautojams jų tiesioginio vadovo surašytomis išvadomis. „Tai turėjo įtakos mano sprendimams, po pokalbio su valstybės tarnautoju bei jo tiesioginiu vadovu priimdavau sprendimą. Yra labai geras posakis, kuriuo visada vadovaujuosi, „Jeigu nori pakeisti pasaulį – pradėk nuo savęs.“

Administracijos direktorius Č. Banevičius pridūrė, kad labai daug svarbių skyrių vedėjų buvo įvertinti tik „gerai“.

Žlugdoma specialistų motyvacija

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Jokubaitytė taip pat jau seniai išsiskiria kaip itin kruopšti ir atsakinga specialistė. Kiek kartų „Bangos“ korespondentai kreipėsi į ją, visada gaudavo išsamius atsakymus, nebuvo siuntinėjami nuo Einošiaus pas Keipošių. Pernai darbuotoja buvo įvertinta „labai gerai“ ir jai skirta vardinė dovana – rankinis laikrodis. O šiemet teišgirdo, jog tie, kurie buvo vertinami pernai, 2015 m. nebegali to tikėtis, esą jaunimas to dar nenusipelnė. Nors Valstybės tarnybos įstatyme tokių apribojimų nėra. „Žlugdoma motyvacija. Liko nuoskauda“, – apibendrino K. Jokubaitytė, šiemet įvertinta „gerai“.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Č. Banevičius, paklaustas, ar išties pernai įvertinti darbuotojai šiemet liko pamiršti, atsakė: „Nė vienam skyriaus vedėjui nenurodžiau, kaip vertinti pavaldinius. Nei simpatijos, nei amžius, nei politinė priklausomybė čia neturi reikšmės. Viską lemia darbo rezultatai. Tikrai yra ir tokių darbuotojų, kurie antrus metus iš eilės vertinimo komisijoje yra įvertinami „labai gerai.“ Tačiau yra ir kita dalis darbuotojų, kurie daug metų iš eilės būna įvertinami tik „gerai“. Dėl to, anot L. Kaveckienės, tobulinti patį valstybės tarnautojų vertinimo procesą yra galimybių. „Tačiau pats vertinimo komisijos darbas buvo sklandus“, – tvirtino ji. Pati komisija gal ir dirbo sklandžiai, tačiau Savivaldybės užkulisiuose emocijos virte verda, tai liudija aprašyti pavyzdžiai. Jų yra ir daugiau, tačiau ne visi išdrįsta eiti į viešumą, juolab kad neaišku, kas į valdžią ateis po rinkimų. Ar liksi savo lizdo paukštis, ar iškrisi?

Nuomonės

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Regina KERNAGIENĖ: „Karjeros valstybės tarnautojų vertinimas vyksta pagal įstatymus, tačiau jis nėra sklandus. Pati 10 metų dirbau karjeros valstybės tarnautoja, tad daug ką žinau iš savo patirties. Politiniai skersvėjai, kas su kuo giminė, Savivaldybėje tvyranti baimės atmosfera – kartais vertinimo rezultatams turi reikšmės ir šie dalykai. Ten negali atvirai siūlyti savo idėjų, nes, jei vadovams nepatiks, gali prasidėti susidorojimas. Ypač gaila jaunų specialistų, kurie nebuvo laiku įvertinti ir jau paliko Savivaldybės administraciją, išsilakstė Viešųjų pirkimų skyrius. Dabar už borto lieka kiti jauni kompetentingi specialistai. Vieni neįvertinami dešimt-mečiais, o yra atvejų, kad stebuklingai kylama karjeros laiptais, pradėjus dirbti net be aukštojo išsilavinimo…“

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Raimondas SIMONAVIČIUS: „Mus pasiekia Administracijos darbuotojų nusiskundimai, kad vertinimas nėra toks jau tyras ir skaidrus. Pasidomiu, kodėl vienas valstybės tarnautojas įvertinamas geriau, kitas prasčiau. Bet kuriuo atveju reikia vadovautis Valstybės tarnybos įstatymu, politikai nelabai gali kištis… Tad domimės tiek, kiek galime. Žinoma, keista, kad Tarybos nariai kartais naujienas sužino paskutiniai. Pavyzdžiui, kai Priekulės seniūnas Valerijus Velkas ir jo pavaduotoja Daiva Bliūdžiuvienė susikeitė pareigomis, mums Administracijos direktorius nepristatė naujosios seniūnės, ilgą laiką to nežinojome. Pasirodo, pareigų pokyčiai buvo įvykdyti remiantis kasmetiniu valstybės tarnautojų vertinimu.“

Įdomu

• Iš viso Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vertinimo komisija įvertino 64 karjeros valstybės tarnautojus. 2 – „gerai“, 21 perkeltasi į aukštesnes pareigas, 13 suteikta I kvalifikacinė klasė, 16 – II kvalifikacinė klasė, 5 – III kvalifikacinė klasė, 6 – skirtos vardinės dovanos.
• Tiems karjeros valstybės tarnautojams, kuriems buvo suteikta 12 kategorija, atlyginimas padidės 65,25 eurais, jei 14 kategorija – 91,35 eurais. Gavusiems kvalifikacines klases bus skaičiuojami priedai: už 3 kvalifikacinę klasę 15 proc. pareiginės algos, už 2 kvalifikacinę klasę – 30 proc., už 1 – 50 proc. Iš viso Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje I klasę turi 36. Didžiausias vedėjo, kuris turi I klasę, 14 kategoriją ir nemažą stažą, atlyginimas siekia 1589,49 eurų.
• Šiemet „labai gerai“ įvertinti 5 seniūnijų seniūnai (Agluonėnų, Dovilų, Gargždų, Sendvario ir Veiviržėnų) ir 11 skyrių vedėjai (Bendrojo, Biudžeto ir ekonomikos, Civilinės metrikacijos, Geodezijos ir GIS, Informacinių technologijų, Juridinio, Leidimų ir licencijų, Ryšių su visuomene, Strateginio planavimo ir investicijų, Turto valdymo, Vaiko teisių apsaugos).