Tyrimas

Pirkinių biudžetui netaupo, bet svečių laukia

Banalus posakis, kad šventės ateina netikėtai, nors jos tradicinės ir jų datos iš anksto žinomos, vis dar tebegalioja Lietuvos gyventojams. Tokią išvadą galima padaryti susipažinus su „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu ketvirtą kartą atliktu šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimu. Nors dauguma Lietuvos namų ūkių neketino mažinti šventinių pirkinių biudžeto, tačiau iš anksto nei vaišėms, nei dovanoms netaupo, tad gruodžio mėnesį įvardija kaip didžiausią pinigų rijiką.

Už 150 Lt –10 asmenų

Tyrimo duomenimis, net 71 proc. apklaustų namų ūkių nurodė, kad šiemet šventiniams pirkiniams išleis tiek pat arba daugiau nei praėjusiais metais. Trečdalis apklaustųjų namų ūkių nurodė, kad vidutiniškai Kūčių ir šv. Kalėdų vaišėms išleis nuo 101 iki 200 Lt, o kalėdinėms dovanoms ir sveikinimams – iki 100 Lt.

Praėjusią savaitę „Swedbank“ Vakarų Lietuvos filialo valdytojas Vytautas Adomaitis ir Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložytė Klaipėdoje žurnalistams akivaizdžiai parodė, ar skalsus šventinis stalas už 150 Lt. Pasak O. Bložytės, ši suma paskaičiuota statistinei Lietuvos šeimai, kuri dabar yra 2,5 asmens. Tačiau tyrimo pristatymo spaudos konferencijos dalyviai, kurių buvo aštuoni, įsitikino, kad už tokią sumą tikrai sočiai gali pavalgyti ir dešimt žmonių.

„Mūsų šalies gyventojų šventėms planuojamos išleisti sumos yra adekvačios jų finansinei situacijai. Tačiau to nepasakysi apie pasiruošimą šventiniam laikotarpiui. Tyrimas parodė, kad beveik pusė gyventojų šventinėms išlaidoms iš anksto netaupo, o trečdalis reikalingas lėšas pradeda kaupti likus tik mėnesiui iki švenčių. Nepasiruošus iš anksto, net ir keli šimtai litų, jei jie skiriami iš gruodžio mėnesio atlyginimo, gali sukelti sunkumų“, – pavojingas tendencijas įžvelgia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.

Miestiečiai vaišinasi kaimuose

Tyrimo duomenims, 18,3 proc. didžiųjų miestų gyventojų planuoja šventiniams pirkiniams išleisti daugiau nei pernai. Kas penktas namų ūkis, kurio pajamos vienam nariui viršija 1500 Lt, planuoja vaišėms išleisti daugiau nei 400 Lt, o beveik 12 proc. tokių namų ūkių dovanoms atseikės 500 Lt ir daugiau. Rajonų centruose ir kaimuose optimistiškai šventinio biudžeto atžvilgiu nusiteikusių namų ūkių skaičius mažesnis net iki dviejų kartų – atitinkamai 8,6 ir 11,5 proc.

Daugiausia pinigų šventiniam stalui pasiryžę skirti kaimo gyventojai – daugiau nei trečdalis kaimo vietovių namų ūkių vaišėms ketina išleisti vidutiniškai daugiau nei 200 Lt. „Paradoksalu, tačiau kaimo vietovėse, kur svarbų vaidmenį vaidina ir natūrinis ūkis, ir mažesni atlyginimai, pasiskirstymas pagal išlaidas vaišėms nusidriekia į didesniąją pusę nei didmiesčiuose. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, jog kaimo vietovėse gyvenantieji per šventes sulaukia daugiau svečių iš miesto, dengia stalus atvykstantiems giminaičiams. Šv. Kalėdas ir Kūčias švenčiančių ne namuose miestiečių yra dvigubai daugiau nei kaimo gyventojų“, – komentuoja O. Bložienė.

Vilija BUTKUVIENĖ