Tūkstančius knygų perskaitęs gargždiškis galėtų siekti net rekordo

„Daug laiko dieną praleidžiu prie kompiuterio: domiuosi Seimo priimtais įstatymais, nutarimais, paskaitau Teisės aktų registrą, mūsų Savivaldybės tinklalapį. Vėlai vakare skaitau knygas“, – sako I. Varslauskas.

Kol skaitote šio straipsnio įžangą, gargždiškis, aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos rajono tarybos iniciatyvinės grupės narys Ignas Varslauskas, ko gero, vieną po kito verčia knygos lapus. Nuo vaikystės skaityti pamėgęs vyriškis iki šiol užsirašo perskaitytos knygos pavadinimą ir autoriaus pavardę. Jo sąsiuviniuose – ne šimtai, o daugiau nei 6 tūkstančiai įrašų. Netikite, kad per gyvenimą galima tiek perskaityti?

Paskatino mokytoja

„Skaityti išmokau būdamas 4–5 metų. Pirmoji perskaityta vaikiška knyga galbūt buvo Eduardo Mieželaičio „Zuikis Puikis“. Su bendramete mokytojos dukra ateidavom į klasę, atsisėsdavom gale ir klausydavomės, ką aiškina mokytoja. Kai nusibosdavo, išeidavom. Tad pirmą klasę Juodėnuose, Plungės rajone, baigiau du kartus, vėliau nebeturėjau ką veikti“, – šypsojosi I. Varslauskas paklaustas, kada išmoko ir pamėgo skaityti. Tiesa, baigus pirmą klasę, pradinę mokyklą uždarė. Tada saugantis laukinių šunų per purvynus apie du kilometrus teko bristi į Didvyčių septynmetę mokyklą. Čia lietuvių kalbos mokytoja reikalavo ne tik skaityti, bet ir glaustai raštu papasakoti apie perskaitytą knygą. Pirmasis toks įrašas Igno sąsiuvinyje atsirado 1961 m. – J. Dold-Michailiko knyga „Ir vienas lauke karys“.

„Mokslus tęsiau Plungės 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Parmini dviračiu iš Plungės 7 kilometrus į Juodėnus, pavalgai, nulendi į kapčių morkų, sugrauži, padarai pamokas, gyvulius pašeri ir skaitai. Radijo nebuvo, televizorius tik vėliau atsirado kaime, eidavom pas kaimynus futbolo žiūrėt“, – šiuolaikiniam jaunimui sunkiai įsivaizduojamus laikus prisiminė I. Varslauskas. Virtualaus pasaulio labirintus anuomet atstojo knygos: „Drąsiųjų kelių“, „Siluetų“, „Horizontų“ serijos…

„Gyvenom netoli kolūkio bibliotekos, kur mama dirbo valytoja. Toj bibliotekoj buvau perskaitęs keletos ar net keliolikos metų žurnalų „Pergalė“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Švyturys“, „Jaunimo gretos“ komplektus. Ir daug knygų, – pasakojo Ignas, tuo pačiu metu skaitęs ir Plungėje Oginskio rūmuose veikusioje didelėje bibliotekoje. – Kur būdavo knygų, ten buvau ir aš.“

Pasirinko ne filologiją

Kai atėjo laikas rinktis studijas, Ignas galvojo apie žurnalistiką. „Nuo žurnalistikos atkalbėjo giminės. Kur ten man iš tremtinių giminės tokie mokslai. O ir mokytis į Vilnių toli iš Plungės… Lietuvių kalbos mokytoja siūlė rinktis lietuvių kalbą – gal tapsiu žymiu literatūros kritiku. Visuomenės mokslų mokytojas ragino studijuoti ekonomiką, tad per vidurį ištaikiau – pasirinkau autotransporto ekonomiką ir organizavimą“, – juokėsi tūkstančius knygų perskaitęs vyriškis, įgijęs inžinieriaus-ekonomisto kvalifikaciją ir aukštuosius mokslus baigęs ypatingai gerai – raudonu diplomu.

Studijuodamas pomėgio skaityti jis neiškeitė nei į sportą, nei į linksmybes. „Kai pradėjome draugauti, aš buvau antrame kurse, o Ignas ketvirtame. Jo kambario draugas Jonas Bagdonas man sakė, kad Igną draugai vadina vaikščiojančia enciklopedija“, – įsiterpė Irena Varslauskienė. Pažintis su Ignu irgi susijusi su knygomis, mat Ireną pirmą kartą jis pamatė bendrabučio kambaryje skaitančią Salomėją Nėrį.

„Dalykinės literatūros knygų netraukiau į savo užrašus, nors irgi skaičiau daug. Mokėjau greitai skaityti, bet dar greičiau skaitė buvęs kolega Kęstutis Ivanauskas – įstrižai puslapį per 20 sekundžių, o techninės literatūros puslapį – per minutę. Sakė, kad išmoko studijuodamas Maskvoje. Aš skaitau pastraipomis“, – paaiškino I. Varslauskas, M. Ivaškevičiaus romaną „Žali“ įveikęs per dvi dienas.

Po kelis kartus

Lietuvių poetų kūrybą, Henriko Heinės, Anos Achmatovos kūrybą I. Varslauskas pažino dar jaunystėje, o dabar labiausiai mėgsta detektyvus, pagal kuriuos kuriami serialai, istorines knygas. Būna, kad pirma pamato filmą, o tada skaito knygą. Jei kuri knyga nesudomina, vyriškis prisipažino nesikamuojantis ir imantis kitą. Paklaustas, ar niekada nepraleidžia gamtos aprašymų, Ignas nusijuokė: „Balzako romanuose praleisdavau interjero aprašymus, nes ieškodavau dialogo.“

Vienas iš mėgstamiausių I. Varslausko rašytojų – Erichas Marija Remarkas. „Jo knygas esu perskaitęs po kelis kartus kas 10–15 metų. Mėgstu Ernestą Hemingvėjų, – sakė vyriškis. – Kai pirmą kartą kai kurias knygas skaitai būdamas jaunas, o vėliau – subrendęs žmogus, randi daugiau gilių minčių.“

Žmona Irena, mėgstanti psichologines, istorines, geografines, autobiografines knygas, nė karto vyrui nepriekaištavo, kad tiek laiko skiria skaitymui. Atvirkščiai, iš Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos ir dabar parneša sunkiai vaikštančiam vyrui knygų. Namuose bibliotekos šeima nebekaupia: dalis jos atsidūrė knygų mainų lentynoje.

Skiepas – nuo vaikystės

I. Varslauskas įsitikinęs, kad vaiko norą skaityti lemia aplinka, kurioje jis auga, tėvų pavyzdys, mokytojai, biblioteka. „Namuose nuo vaikystės buvo knygų, skaityti mėgo giminės. Kartais bibliotekos knyga eidavo per visą kaimą iš rankų į rankas. Mano norą skaityti sužadino mokytoja“, – sakė nepailstantis skaitytojas.

I. Varslauskienė prisiminė, kaip nuėjusią į darželį parsivesti sūnaus, auklėtoja paklausė: „Jūs turbūt su Andrium daug dirbat?“ „Kaip daug dirbu?“ – nustebau. Auklėtoja pasidžiaugė, kad mūsų sūnus gerai skaito. Visi prie žaislų, o jis skaito knygą. Išmoko, pasirodo, iš kaladėlių su raidėmis. 7 metų jau skaitė Aleksandro Diuma romanus.“

Kas mėgsta knygas, tam netrūksta gero draugo ir patarėjo. Šią Cicerono mintį I. Varslauskas užrašė viename iš trijų storų sąsiuvinių, kuriuose 6250 įrašų apie perskaitytas ir popierines, ir elektronines knygas.

TAI ĮDOMU

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitytojai per metus perskaito tūkstančius knygų.

• Aktyviausias suaugęs skaitytojas pernai J. Lankučio viešojoje bibliotekoje išsirinko 363, o Vaikų literatūros skyriaus aktyviausias skaitytojas jau šiemet – 228 knygas!
• Priekulės filiale aktyviausią suaugusįjį (110 knygų) pernai aplenkė jaunasis skaitytojas – 153.
• Agluonėnų filiale suaugęs skaitytojas išsirinko 118, o jaunasis – 121 knygą.
• Lapių filiale vieną suaugusį knygų mėgėją sudomino 112 knygų, o jaunąjį knygos bičiulį – 141.
• Dituvos ir Šalpėnų filialuose pernai du skaitytojai išsirinko po 168 knygas, vienas Endriejavo filialo skaitytojas – 102, Dovilų – 162, o Veiviržėnų – net 253 knygas.

Laima ŠVEISTRYTĖ

Autorės nuotr.