Truopne žemaite vėsas tarmės gražės
„Tėkra namuoku vėsu žemaitėšku žuodiu. Išgėrstu nauju ėr džiaugous. Ėr kartuoju, kad atmintiuo“, – sāka Diana Ciparienė, Klaipiedas rajuona savivaldībės Juona Lonkoti viešuosės bibliuotėkas direktuoriaus pavaduotuojė, šimēta tāposi Klaipiedas rajuona žemaitiu draugėjės pėrmėninkė.
„Monėi lėngviau bėndrautė žemaitėška. Je rėngėni vedu literatūrėnė kalba, rėngėnīs atruoda ba emuocėju – kāp laiški srioba. Parsėjungosi ī žemaitiu, galu dūšė atėdoutė, vėsim akis blėzg, ka rokoujous, o je katrėi nasopront, vėstėik šīpsuos“, – sāka Diana Ciparienė, Klaipiedas rajuona savivaldībės Juona Lonkoti viešuosės bibliuotėkas direktuoriaus pavadoutuojė, šimēta tāposi Klaipiedas rajuona žemaitiu draugėjės pėrmėninkė.
Šaknės – Žemaitėjuo
Žemaitėjės metas paskelbės šius metus Lietovuos Seims na vėinam primėnė prigimtėnė tarmė, katron išlaikītė ėr puoselietė gal kuožnus. Tou nimaž naabejuo D. Ciparienė, katra sakuos na vėsa laika tuoki dėdėlė žemaitė bōvosi. „Mūsa mama aukštaitė, bet nomus rokoudavuomies žemaitėška. Senele iš māmas pōsės – nu Pakrouji. Mums, vakams, so pėinu atējė tėik aukštaitiu, tėik žemaitiu tarmės, bet kamė gīveni, ten ėr šākni gėliau liedi“, – vaizdinga diesta Klaipiedas rajuona žemaitiu draugėjės pėrmėninkė. Nier, kad ana koriuos tarmies namīlietu, kad katra būtu nagraži. „Sovalkietis čiolb kāp paukštis, dzūkielis viel savāp. Mon tink, kad žmuonis išlaika sāva tarmė, ėr karākteris par ton rīškiesnis atruoda“, – atsklēd Diana. Vo prisėmėnosi, ka sesou muokīkluo pėrmuo klasie rāšė žemaitėška ėr gāva par nagus so lėniuotė, graude nusėšīpsa. Pati sakuos tēp nanukėntiejosi.
1986 metas pradiejosi muokītėis Vėlniaus kultūras muokīkluo Diana gropie bōva na vėina žemaitė. Bōvosės dar trėjau. „Ka mes sostuodavuom pasėšnekietė, išgėrdosės aukštaitės sakīdava, ka luojam kāp šōnis, – joukas Diana. – Mūsa žuode ba galūniu, atruodiem stačiuokės. Je Vėlniou truoleibusė pamatīsi grāžė pāna, ėlgakāsė, švėisiaplaukė, ta tonke bus žemaitė. „Jūs grāžės, švelnės pānas, vo ka prasėžiuojat, baisu“, – sakīdava vaike.“
Ėr grobė, ėr līrėškė
Ka D. Ciparienė apsėtaisa tautėnes drabužes ėr kuokem rėngėnie šnek žemaitėška, vėsė sāka, ka atruoda truopni žemaitė. Tada sakuos galinti ėr drōse joukuotė. Bet žemaitėškus joukus na vėsė sopront arba anėi atruoda namondagė, nagražė, napaduorė. „Sāka, anūkė pri babūnės atvažiāva, o babūnė ont sūpīniu. Anūkė straks i rinki babūnės: „Tuoki sena, o sopīs da“, – kāp tuoki jouka pavīzdi pateik žemaitė ėr dar primėn kėta – apie cepelinus, katrus apėpėli, apėpėli, ėr iesk, bi bāgali. Emuocėjės žemaite, kap sāka Diana, muok reikštė na tik grobe, bet ėr līrėška. Švėntuojėškė Renata Kōršītė tuokius līrėnius tekstus žemaitėškus kor, pradiem ož šėrdėis grieb.
Kāp Klaipiedas rajuona žemaitiu draugėjės pėrmėninkė D. Ciparienė sāka natorinti dar kou pasėgėrtė ėr dabar dėrbonti iš bibliuotekas varpėnės. „Esu vēdosi vakarieli žemaitėška Niduo tarptautėnie konferėnciejuo. Gargždus J. Lonkoti viešuojuo bibliuotekuo šimēta bōva na vėins kningas pristatims, sosėtėkėms so skoudėškes, „Tramtatuli“ laimietuojes, pruotmūšis Veivėržienus, „Vāsaras skaitīma“ tautuodailėninka Vītauta Majuora suodībuo“, – vardėn bibliuotekas direktuoriaus pavaduotuojė, katruos planūs – sosėtėkėms so kalbėninku, Šiauliu universiteta duocėntu dr. Juozu Pabrieža, parašiosiu kninga „Žemaičių kalba ir rašyba“. Metams bėngontėis ana planou vėsum, kas savi laika Žemaitiu draugėjės nares, sambūri. Bet priš ton dar lauk skaituovu konkursus „Diemedis“, katron kas ontrė meta Gargžda dalėjas so Kretinga.
Natroks mede lapus numestė, vo mes versam Klaipiedas rajuona kūriejės Alduonas Martinkienės kningas „Truobālė ont lauku“ lapus. Anuos leidība – bibliuotekas rūpesnis. „Tēp ožrauksam Žemaitiu metus Klaipiedas rajuonė, kor būsam išlēdė pėrma tarmėška kningelė“, – sāka D. Ciparienė džiaugdamuos, kad Gargždus, koltūras cėntrė, bova eksponouta Žemaitėjės žemielapiu paruoda. Anon organizava ėrgi truopnus žemaitis, koltūras darbuotuos Egidijus Skarbalius.
Pāsus – ož darbus
„Mōnės dar lauk pažintės so Žemaitiu draugėjės skīriu pėrmėninkas. Toro kuo iš anum pasėmuokītė ėr nuorietiau sokortė Gargždus tradicėjės, nes žemaitiu čia īr, bet kad nier sosėvienėje“, – sāka Klaipiedas rajuona žemaitiu draugėjės pėrmėninkė. Nuors Žemaitėjės meta parsėrėta i ontra pōsė, bet žemaite bus ėr kėtas, ėr dar kėtas metas, ėr po dešimtėis, tad tāptė Žemaitiu draugėjės nariu ėr gautė žemaiti pāsa – pats laiks. Rēk atētė pas draugėjės pėrmėninkė D. Ciparienė, pateiktė prašīma, atsakītė i anketas klausėmus, išlaikītė žuodi „vėinioulėka“ egzāmėna, ėr žemaiti pasus – jau ronkuos.
Tuokius pasus so asmėns kuodu šīmet īr gāvė kuoks 20 gargždėškiu. O vėins ėr na žemaitis gāva. „Mūsa nuostatas skelb, kad tas īr žemaitis, katras dāra gražius darbus tam kraštė, prijaut, puoselie žemaitėškoma ėr gal išmuoktė pasakītė vėinioulėka, nuors ė nier gėmės Žemaitėjuo, – kuolīdama žemaitiu pasus kāp savitoma žėnkla šīpsuos Klaipiedas rajuona žemaitiu draugėjės pėrmėninkė. –Tas pāsus – kultūrėnis regiuonėnis žėnklus, pagarbuos žėnklus tam regiuonou. Pasaulie grāžės tuokės mažomas kap Lėnkėjuo kašuba, Vuokėtėjuo – švaba. Tēp mes – žemaite.“
Laima ŠVEISTRYTĖ
Aidana VALAITI portigrapėjė
