Tradicijos

Gargždų tapytojas – geriausias Klaipėdos apskrities meistras

Gargžduose gyvenančio tapytojo Juozo RAMANAUSKO teptuko potėpiai ant drobės šiemet buvo pastebėti ir puikiai įvertinti Lietuvos liaudies kultūros centro inicijuotoje parodoje-konkurse „Aukso vainikas“. Kretingoje vykusiame regioniniame ture gargždiškis užėmė pirmąją vietą ir buvo pripažintas geriausiu Klaipėdos apskrities meistru.

Vertino 5 darbus

Į Kretingą J. Ramanauskas nuvežė penkis tapybos darbus: „Šventa diena“, „Rudens vaivorykštė“, „Ruduo prie Minijos“, „Tėviškės langelis“ ir „Rudens rytas“. „Šįkart darbai buvo panašios tematikos, tarsi vientisas komplektas“, – pasakojo tapytojas. Jis užsiminė, kad į konkursą susirinko ne tik tapytojai, bet ir medžio drožėjai, kalviai, tekstilininkai, karpinių, margučių meno puoselėtojai, tad su kuo konkuruoti ir į ką akis paganyti išties buvo. Paklaustas, kas jį paskatino dalyvauti konkurse, juokdamasis atsakė: „Esu toks neramus senis, sužinojau, kad vyksta konkursas ir pristačiau darbus. Juk visi paveikslai troboj nebesutelpa.“

Darbų vertinimo komisijos pirmininkė buvo Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovė, humanitarinių mokslų daktarė Teresė Jurkuvienė. „Juozą Ramanauską pažįstame seniai, jis išsiskiria savitu stiliumi. Darbai buvo išties įspūdingi“, – „Bangai“ sakė viena iš komisijos narių, taip pat Liaudies kultūros centro darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Alė Počiulpaitė.

Pirmąją vietą regione iškovojęs gargždiškis dabar savo darbus turi pristatyti į Ukmergę, kur vyks jau respublikinis turas. Priminsime, kad praėjusiais metais J. Ramanauskas regioniniame ture liko antras ir tuomet neturėjo progos varžytis respublikiniame ture.

Paveikslai ateina patys

J. Ramanauskas pasakojo save prisimenantis piešiantį nuo vaikystės. Tačiau tapyba į jo gyvenimą atėjo tada, kai jį atleido iš darbo. „Iki 1991 metų dirbau apipavidalintoju, dailininku, o kai atleido, prasidėjo tapybos era“, – sakė meistras. Pasak tapytojo J. Ramanausko, paveikslas turi pats ateiti: „Niekada specialiai negalvoju, ką tapyti, nes mintis, jausmas užklumpa savaime. Dažniausiai tai atsitinka naktį, ryte tik užrašau pavadinimą. O pradedu tapyti kartais iškart, o kartais – po metų ar dvejų.“ Pašnekovas sakė esąs nelaimingo prigimimo, mat turi tapyti, ir viskas. Vasarą prie drobės menininkas praleidžia 4–5 valandas, o šaltuoju metų sezonu skiria mažiau laiko – 2–3 valandas. „Papusryčiauju, atsigeriu arbatos ir pradedu. Tačiau tapau tik dienos šviesoje, nes prie elektrinių lempučių šviesa kitokia, spalvos kitaip atrodo…“ – dėstė J. Ramanauskas. Anot jo, nutapyti vieną paveikslą trunka 20–30 valandų, o kartais reikalingas net mėnuo – labai įvairiai. „Dabar per mėnesį dažniausiai nutapau vieną paveikslą, nors galėčiau ir daugiau, jėgos leidžia, tačiau niekas neperka. O pensija nedidelė, nors tapybai reikalingos priemonės – drobė, dažai, rėmai ir kt. – kainuoja nemažai“, – pasakojo teptuko meistras. Paklaustas, kokia yra jo vieno paveikslo kaina, atsakė: „Nuo 400 iki 4 000 Lt.“

Komentaras

Tautodailės Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos pirmininkė Rita RIAUKĖ: „Pirmoji vieta J. Ramanauskui regioniniame ture yra didžiulis įvertinimas. Gargždiškis yra savo srities specialistas, jo darbai kalba patys už save. Nuo paveikslų sklinda šiluma, nuoširdumas. Pažiūri į juos ir tarsi persikeli į kitą erdvę, savo vaikystės erdvę, kur laukai, namelis, žydinčios gėlės. Regis, pats buvai šioje vietoje ir kažkada viską regėjai. Tai labai didelių formatų darbai, juos nėra lengva gabenti. Nepaisant to, J. Ramanauskas pats susiorganizuoja transportą, reikalingą paveikslams gabenti, ir dalyvauja pačiose įvairiausiose parodose. Tai labai džiugu.“

Įdomu

Lietuvos liaudies kultūros centras nuo 2005 metų renka geriausius liaudies meistrus ir juos apdovanoja paauksuotais vainikais. Populiarinamos tos kūrybos kryptys, kurių šaknys remiasi Lietuvos etninėmis tradicijomis. Tokie kūriniai yra mūsų šalies aukso fondas, užtikrinantis tolesnį liaudies meno gyvybingumą ir tąsą. „Varžomasi trijose kategorijose. Pirmoji – vaizdinės dailės (skulptūra, tapyba, grafika, karpiniai ir kt.), antroji – taikomosios dailės (t. y. keramika, kalvystė, juvelyrika, taikomoji medžio drožyba, paprotinė dailė (kaukės, verbos, margučiai bei kt.) ir trečioji kategorija – kryždirbystės, tačiau ji būna ne visuomet“, – apie konkursą pasakojo Lietuvos liaudies kultūros centre dirbanti humanitarinių mokslų daktarė Alė Počiulpaitė. Anot jos, konkurso pretendentų atranka vyksta dviem etapais: pirmajame ture išrenkami geriausi apskrities meistrai, o antrajame, respublikiniame, ture du iš jų – po vieną taikomosios ir vaizdinės dailės atstovą – paskelbiami geriausiais metų meistrais.

Agnė ADOMAITĖ