Toks gyvenimas

Dėvėtų drabužių pardavėjams – štilio metas


Iki begalybės įgrisus kalboms apie ekonominį sunkmetį, net išlaidautojai išmoko atsirinkti pirkinius. Tuštėjantys turgūs, tik akcijomis pirkėjus pritraukiantys akropoliai… Lankydamiesi Gargždų turgavietėje, kurioje prekiaujama dėvėtais drabužiais, tikėjomės išgirsti, kad padaugėjo žmonių, ieškančių pigesnių apdarų. Deja, ir ten nuotaikos krizinės. Dienos uždarbis kartais siekia vos 7 litus.


Vaizdelis nekoks


Realu, kad dėvėtų drabužių prekyvietės, buitiškai vadinamos labdaromis, gali tapti išsigelbėjimu taupantiesiems. Gerai paieškojus ar netikėtai „užtaikius“, ten galima rasti apynaujų ir net visai naujų drabužių. Labdaros net imtos vadinti originalių drabužių ieškančių moterų rojumi. Tačiau panašu, kad dabar žmonėms mažiausiai rūpi garderobo atnaujinimas. Tuo įsitikino ir pačios prekybininkės. Kai kurios tikina, kad šią žiemą jų pelnas kris į „gilų“ minusą.


Kalbintos dėvėtų drabužių prekeivės vienbalsiai tikino, kad pastarieji du mėnesiai buvę itin nepelningi – pirkėjų pastebimai sumažėjo. Anot jų, žiemą situacija visada pablogėja, bet šitokį lygį pasiekė pirmą kartą.


Prekybininkė Rūta guodėsi kitą dieną nesurenkanti pinigų net susimokėti už prekybos vietą. „Žmonių yra, bet dauguma jų tik praeina, pasižiūri, tačiau nieko neperka, galbūt bijo. Vaizdelis tikrai nekoks“, – sakė ji. Nuo pat vadinamųjų skudurynų atsiradimo pradžios tuo užsiimanti moteris mano, kad tokių prekyviečių populiarumas pamečiui blėsta. Ji prisimena, kad anuomet dar nespėjus prekių iškrauti iš automobilio žmonės jas jau būdavo pasidaliję. „Dabar nežinau, kokį stebuklą reikia turėti, kad šitaip išpirktų. Visi ieško gerų ir pigių drabužių. Štai daugybė kailinių kepurių – pernai jas būtų tuoj pat išpirkę“, – įsitikinusi Rūta. Šį mėnesį per dieną ji suprekiauja įvairiai – 32, 22, 18, o kartais vos 7 ar 8 litus.


Tikisi pagerėjimo


Prekeivė Silva pastebėjo, kad žmonės dabar rimčiau renkasi, ar verta pirkti drabužį. „Seniau pirkdavo, kas patikdavo, dažnai po kelis drabužius. Dabar – vieną, bet geresnį. Tai, kokią sumą čia išleidžia, priklauso nuo žmogaus galimybių, bet pirkimas tikrai sumažėjęs“, – neneigė ji. Mergina pripažino, kad mieste pirkėjai yra galvotesni. Žiemą pamatę kabantį vasarinį drabužį jį perka ateičiai. Žino, kad sezono metu jis būtų brangesnis. Be to, kartais pasivaikoma ir žinomų firmų etikečių. Tuo tarpu kaimuose ieškoma tik pigių, sezonui reikalingų drabužių.


Ne ką optimistiškiau kalbėjo ir trejus metus prekiaujanti Petrutė. „Situacija bloga. Šiemet pirkėjų tikrai mažiau. Praėjusią dieną suprekiavau 14 litų, šiandien dar teturiu 8. Kitomis žiemomis uždirbdavau ir po 50, ir po 30 litų“, – sakė moteris. Jai toks darbas yra geras būdas prisidurti papildomų pinigų prie pensijos, bet jei situacija negerės, ji sakė nežinanti, ar pavyks išsilaikyti. „Būtų gerai, jei žmonės taupydami daugiau pradėtų pirkti pas mus“, – vylėsi Petrutė.


Kitos kalbintos moterys patvirtino vieną ir tą pačią tiesą – jokio pigių drabužių ieškančių žmonių bumo nėra. Visiems lengviausia taupyti ribojant savo įnorius. Nebereikia nei naujų drabužių iš parduotuvių, nei pigių dėvėtų. Jos tikisi, kad po žiemos žmonės prakus, ir štilis baigsis.


Pirkėjai ieško pigios kokybės


Pakalbinome ir keletą po dėvėtų drabužių angarą vaikščiojusių moterų. Būtent jos dažniausiai pasiryžta šeimos nariams čia ieškoti aprangos.


Pensininkė Gražina juokavo labdaroje dažnai leidžianti laiką. Daugiausia ieškanti megztinių, kitų lengvų drabužių. Pirkiniams ji gali skirti iki 20 litų. Jei randa striukę ar kitą parduotuvėse brangiai kainuojantį drabužį, tam išleidžia ir kiek didesnę sumą. „Už 100 litų tikrai galima apsirengti nuo galvos iki kojų. Mano buvusios bendradarbės visada puošiasi čia“, – prasitarė Gražina.


Laura ir Vaida sakė po prekyvietę vaikštančios retai, nes tam neturi laiko. „Jeigu įmanoma rasti savo dydžio drabužių, kodėl gi čia neiti? Esu aukštaūgė, todėl man ne dažnai pasiseka“, – kalbėjo Laura. „Radusios megztinį jam galime išleisti iki 20 litų, o jei prekė tikrai gera, ir daugiau. Gamintojo firmų nestebime, svarbu, kad drabužis būtų kokybiškas. Dažniausiai čia lankomės gavusios algas“, – teigė moterys.


Ligita sakė pastebėjusi, kad labdarose kainos didėja. Jos nuomone, prekeiviai išmoko atskirti geresnes firmas, neretai pasidomi, kas madinga, ir už tokį drabužį prašo daugiau. Ji prisipažino dabar rimčiau

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių