Toks gyvenimas

Senatvėje vienišiai vargsta savo noru

Šalta ir gili žiema dar didesne našta prislėgė pagyvenusių žmonių pečius. Ypač daug nepatogumų ir sunkumų patiria kaimuose, atokiuose vienkiemiuose gyvenantieji. Aplinkiniai jų gailisi, socialiniai darbuotojai jiems siūlo persikelti į globos namus arba įsileisti pagalbininką, bet šie nesutinka. Iškyla problema: ką daryti, jeigu žmogus nepriima paramos?

Nušalo rankas

Vėžaičių seniūnijos socialinė darbuotoja Stasė Grykšienė guodėsi, jog vieniša 88-erių metų Barbora Alšauskaitė iš Grikštaičių kaimo apšalo rankas kasdama kieme sniegą. „Bet ji nenori, kad padėtų tvarkytis socialinio darbuotojo padėjėjas – bijo įsileisti. Nenori važiuoti į globos namus. Tai kaipgi padėti žmogui, kuris nepriima pagalbos?“ – retoriškai klausė S. Grykšienė.

Grikštaičių kaime, atokiai nuo kitų sodybų, gyvena sunkiai vaikštanti devintą dešimtį metų bebaigianti Barbora Alšauskaitė. Nuo vienatvės ją gelbsti šunelis. Tačiau senutei vien jo ištikimybės neužtenka – pačiai tenka pakurti krosnį, išsivirti valgį, o svarbiausia vaduotis iš sniego. Barbora prisipažino, kad per savo gyvenimėlį tokios žiemos neprisimenanti. „Sninga ir sninga, o aš kasu ir kasu – nepasiduodu“, – kalbėjo tik lazdele pasiramsčiuodama paeinanti senutė. Sakė, kad duris per naktį užpustydavo – vos atidarydavo.

Iš tiesų jos kiemelyje visi takai nugrandyti. Tačiau šaltą ir vėjuotą dieną kasdama sniegą nė nepajuto, kaip nušalo abiejų rankų pirštus ir dar vieną – kojos. „Užėjo daktarė – vaistų paskyrė. Bet dar neužgijo – yra žaizdų“, – parodė rankas senutė.

Taupo malkas

Pirmadienį po pietų apsilankius jos trobelėje, buvo šalta. Malkų krūvos, bet krosnis neužkurta. „Taupau, kad užtektų per žiemą“, – prisipažino storai apsimuturiavusi senutė. Malkų, pasak jos, prinešęs kaimynas. Žinoma, už pinigus. Nupirkusi maisto kartu su „Bangos“ laikraščiu atnešanti paštininkė.

„Ne, aš nenoriu pagalbininko (socialinio darbuotojo padėjėjo – aut. pastaba), nors man siūlė. Iš pažįstamos girdėjau, kad jie ateina tik dėl pinigų“, – dėstė savo nuomonę Barbora. Ji pareiškė nenorinti ir į globos namus, nes, jos įsitikinimu, ten gyvenimas esąs kaip kareivinėse. Ji norinti gyventi laisvai. „Man čia gerai. Šąlu savo noru ir dėl to nieko nekaltinu“, – šyptelėjo Barbora.

Vėžaičių ambulatorijos gydytoja Sonata Putrienė patvirtino, kad jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba buityje. „Atvykusi vidurdienį, radau šią moterį sušalusią nekūrentoje troboje, – teigė ji. – Jai būtina pagalba.“

Vėžaičių seniūnijos socialinė darbuotoja Stasė Grykšienė kalbėjo, jog ir aplinkiniai gailisi taip gyvenančios Barboros Alšauskaitės ir apie jos gyvenimo sąlygas nuolat informuoja. „Jai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis ir skiriama pinigų. Jeigu gautų paslaugas į namus, senutė sutaupytų, jai būtų lengviau gyventi, jai nebūtų reikėję vargti kasant sniegą, – įsitikinusi S. Grykšienė. – Bet ji yra mąstanti ir pati sprendžia, kaip gyventi.“

Graži kaimynystė

Agluonėnų seniūnijos socialinė darbuotoja Marytė Ruigienė taip pat sakė, kad yra vienišų, nenorinčių į namus įsileisti svetimo žmogaus, kuris padėtų tvarkyti kasdienius darbus ir reikalus. Jiems gelbsti kaimynai, retsykiais iš toli atvykę vaikai. „Mano duomenimis, skirti pagalbininką reikėtų 5 vienišiems žmonėms. Tačiau jie nenori. Patys kastuvėliu atsikasa takelius, lazdele pasiramsčiuodami atsineša malkų, kaimynai parduotuvėje nuperka maisto, – pasakojo M. Ruigienė. – Aš aplankau šiuos žmones ir matau, kad jiems reikia paslaugų į namus. Tačiau atsisako taupydami pinigus ar kažko baimindamiesi.“

Pasak jos, du socialinių darbuotojų padėjėjai teikia paslaugas 8 senyviems seniūnijos gyventojams, įsikūrusiems atokiuose vienkiemiuose.

Veiviržėnų seniūnijos socialinė darbuotoja Aldona Dėringienė sakė, jog ir vieni gyvenantys garbaus amžiaus žmonės nėra vieniši: juos lanko ir padeda kaimynai. Taigi graži kaimynystė – labai svarbus ir brangus dalykas.

Beje, seniūnijose dirbantys paštininkai taip pat socialiniams darbuotojams praneša apie vienišų žmonių bėdas.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Paramos šeimai centro direktorės Jolantos Poškaitės, šiuo metu paslaugas į namus gauna 133 vieniši pagyvenę žmonės. Daugiausia – Endriejavo, Veiviržėnų, Priekulės seniūnijose. Jas teikia 45 socialinių darbuotojų padėjėjai.

Už pagalbą, priežiūrą namuose mokėti nereikia tiems, kurių pajamos (ne tik pensija) neviršija 700 litų per mėnesį. Kitiems tenka mokėti 5 proc. nuo pajamų per mėnesį. Mažiausias mokestis – nuo 35 Lt.

Virginija LAPIENĖ