Toks gyvenimas

Namus supleškino noras pasišildyti

Praėjusią savaitę Dovilų seniūnijos „Žilvičio“ sodininkų bendrijoje kilęs gaisras priminė apie asocialių asmenų problemas šaltuoju metų laiku. Apleistame sodo namelyje su sūnumi gyvenusi 63 metų G. R. kūrendama krosnelę sukėlė gaisrą, kurio metu stipriai aprūko sienos, gyvenamoji patalpa liko negyvenama. Liepsnos šios moters sodo sklype siautėjo jau antrąjį kartą. Gargždų PGT ugniagesiai perspėja, jog būtina imtis priemonių tam, kad sodininkų bendrijose apsigyvenantys asocialūs asmenys neprišauktų daugiau panašių nelaimių.

Degino skudurus

Praėjusio trečiadienio vakare 20 val. 19 min. Gargždų PGT užregistravus pranešimą apie degantį sodo namelį ugniagesiai nuvyko į jiems jau pažįstamą vietą – apleistame sodo sklype gaisras prieš kurį laiką jau buvo gesintas. Gyventoja G. R. puikiai pažįstama socialiniams darbuotojams, ją, narstančią šiukšlių konteinerius, mato ir gargždiškiai. „Moteris į neužbaigtos statybos sodo namelį tempdavo įvairius skudurus, kuriais, manoma, šildydavosi. Drabužiais buvo išklotos namelio sienos, jais kūrenta ir krosnelė, todėl joje kilus gaisrui ugnis netruko išplisti. Namelyje elektros nebuvo“, – pirmines įvykio aplinkybes nupasakojo Gargždų PGT viršininkas Stanislovas Petrikas. Baigus malšinti gaisrą sodo namelyje liko švilpauti vėjai – ugniagesiams teko prakirsti plastiku uždengtą langą. Iš pažiūros čia vargu ar bebūtų galima gyventi.

Į įvykio vietą buvo iškviesta medicinos pagalba – jos prireikė su moterimi gyvenančiam 42 m. sūnui, turinčiam sveikatos problemų. Kur apsistojo G. R., nėra žinoma. Kelis kartus jos ieškoję tyrėjai sodo sklype moters nerado. Kadangi netoliese gyvena daugiau panašaus likimo kaimynų, manoma, jog nukentėjusiąją jie ir galėjo priglausti.

Kaltas alkoholis

Pasak S. Petriko, iki trečiosios nelaimės šiame sklype – vos vienas žingsnis. Tačiau PGT viršininkas akcentavo, jog panašiai gyvenančių asmenų sodininkų bendrijose daugėja, todėl būtina imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias analogiškiems įvykiams. „Deja, kokiu būdu reikėtų kovoti su šia problema, dar nežinome. Tai didelė bėda rajone, todėl bendraujame su sodų bendrijų pirmininkais, bandome ieškoti būdų, kaip asocialius asmenis sudrausminti. Prevencijos priemonės šiuo atveju sunkiai pasiekiamos, nes tokie žmonės neskaito laikraščių, nežiūri televizijos, o išgėrę savęs dar ir nekontroliuoja“, – įsitikinęs S. Petrikas.

Šiemet Klaipėdos rajone gaisruose žuvo 7 asmenys. Visi jie gaisro metu buvo neblaivūs. Anot S. Petriko, gaisrai apleistuose pastatuose kyla dėl pačių gyventojų kaltės, mat elektros daugumoje apskritai nebūna. Žmonės nelaimę prisišaukia šildydamiesi prie žvakių ar rūkydami.

Pagalbos neprašė

Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistės G. R. pažįsta daug metų. Skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė sakė, kad apie gaisrą informacijos neturima, mat nukentėjusioji nesikreipė. „Prieš metus socialinių darbuotojų iniciatyva G. R. buvo tvarkomi asmens dokumentai, nes sulaukusi pensinio amžiaus ji metus neėmė pensijos – tuo negalėjome atsistebėti. Darbuotojos jos nuolat nerasdavo namuose, todėl susirašinėdavo rašteliais, pačios vežė į migracijos poskyrį. Gaila, bet tokie žmonės dažniausiai patys nenori priimti pagalbos“, – apgailestavo D. Gumuliauskienė.

Vedėja patikino, jeigu nukentėjusioji kreiptųsi į Savivaldybę, būtų rasta išeitis, kaip jai padėti. Dažniausiai tokie žmonės apgyvendinami globos įstaigose, tačiau atėjus vasarai iš ten pabėga – jiems sudėtinga laikytis režimo.

D. Gumuliauskienė priminė, kad Savivaldybės taryba pritarė iniciatyvai statyti nakvynės namus, kuriuose galėtų prisiglausti asocialūs asmenys. Tačiau tokia įstaiga rajone atsiras ne anksčiau kaip 2012 metų pabaigoje.

Prieglobsčio ieško ligoninėje

Gargždų ligoninės vyr. gydytoja Alma Grikšienė sakė, kad žiemą visada padaugėja asocialių asmenų, kuriems prireikia medikų pagalbos. „Jiems suteikiama tokia pati būtinoji pagalba, kaip ir kitiems žmonėms. Bėda ta, kad tokie gyventojai būna nedrausti, net nesilanko darbo biržoje, todėl prašome socialinių darbuotojų pagalbos, kad padėtų sutvarkyti reikiamus dokumentus“, – pasakojo A. Grikšienė.

Šaltuoju metų laiku padaugėja sveikų, tačiau ligoninėje norinčių prisiglausti asocialių asmenų. Kai kurie čia užsuka nuolat ir elgiasi agresyviai. Anot vadovės, kartais tenka prašyti policijos pagalbos. „Ligoninėje turime vietų būtent tokiems asmenims, kuriuos reikia nuprausti, išblaivinti. Tokia pagalba vienam asmeniui kainuoja 240 litų. Finansuojama iš Savivaldybės biudžeto. Jeigu žmogus atvežamas dėl sveikatos sutrikimų, jam suteikiama visa reikalinga pagalba, o kiek laiko jis turi praleisti ligoninėje, sprendžiame pagal konkrečią situaciją“, – sakė A. Grikšienė.

Jolanta VENSKUTĖ