Toks gyvenimas
Neįvertinus galimybių, gresia paskolų liūnas
Regis, Lietuvos gyventojai jau nebeturi komplekso skolintis iš bankų. Tačiau vis dažniau susiduriama su kita problema – dažnai netinkamai įvertinę savo galimybes žmonės įklimpsta į skolas. Statistikos duomenimis, skolingas yra kas penktas gyventojas, o skolų laiku negrąžina daugiau nei 170 tūkstančių gyventojų. Kaip elgtis, kad įpratę skolintis nepapultume į paskolų liūną, kalbėjomės su SEB Vilniaus banko Gargždų klientų aptarnavimo skyriaus vadovu Sauliumi Gyliu.
Nepamirškite papildomų išlaidų
– Kokiomis pagrindinėmis taisyklėmis reikėtų vadovautis sklolinantis iš banko?
– Pirmiausia reikėtų įvertinti savo dabartines galimybes grąžinti paskolą. Paskolų įmokų ir šeimos pajamų santykis neturėtų viršyti 30–40 procentų. Taip pat verta suskaičiuoti kitas, papildomas išlaidas. Pavyzdžiui, prieš perkant būstą nereikėtų pamiršti, kad kainuos ir jo įrengimas, išlaikymas, taip pat bus reikalingas būsto draudimas, kainuos remontas, jei norėsime išsaugoti turto vertę. Taip pat būtina apsidrausti galimų nelaimių atveju. Juk tai yra pagrindinė problemų dėl skolų grąžinimo priežastis. Argumentas, kad šiems tikslams neužtenka pajamų, turėtų tapti argumentu, kad apie paskolą galvoti yra per anksti.
– Lietuvoje spartus būsto paskolų portfelio augimas prasidėjo maždaug prieš trejus metus. Kaip dabar gyvena tie, kurie tada pasiėmė paskolas?
– Šiandien vidutinis paskolos likutis tų, kurie skolinosi 2004 m., galėtų būti maždaug 85 tūkst. litų. Palūkanos, pradžioje mažėjusios, jau kuris laikas auga ir jau viršija buvusias prieš trejus metus. Dabar vidutinė palūkanų norma, kuri taikoma ir anksčiau gavusiems paskolas, ir pasirinkusiems kintamąsias palūkanas, viršija 5 procentus. Dėl mažėjančio paskolos likučio bei padidėjusių šeimos pajamų vidutiniškai paskolos įmokos santykis su gyventojo pajamomis turėtų gerėti. Aišku, galimi atvejai, kai paskolos našta išaugo: pavyzdžiui, žmonės pasiskolino papildomai arba pasikeitė asmeninės aplinkybės, dėl kurių galėjo sumažėti šeimos pajamos. Sklandų paskolos gražinimą rodo ir mažas vėluojamų grąžinti kreditų skaičius būsto paskolų portfelyje.
Paskolų portfelis vis auga
– Kokia situacija būsto paskolų rinkoje yra šiuo metu?
– Per pirmus keturis šių metų mėnesius būsto paskolų portfelis Lietuvoje ūgtelėjo 1,4 mlrd. Lt. Per tą patį laikotarpį prieš trejus metus – 640 mln. Lt. Vidutinė nauja paskola šiandien yra beveik 200 tūkst. Lt, paskolos laikotarpis per trejus metus pailgėjo beveik dešimčia metų. Palūkanos bent jau artimiausius pusantrų metų mažėti neturėtų, kita vertus – ir gyventojų pajamų augimo prognozės vis dar šviesios. Vis dėlto vidutinė paskolos suma ir mėnesio įmoka šiandien yra gerokai padidėjusi. Taigi dabartiniai paskolų gavėjai yra jautresni kokiems nors nepalankiems pokyčiams.
– Jau kurį laiką daugėja žmonių, besirenkančių pastovias palūkanas. Ar verta tai daryti?
– Žmonių, besirenkančių pastovias palūkanas, išties daugėja. SEB Vilniaus banko duomenimis, pirmuosius 4 šių metų mėnesius išduodamų būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis dalis būsto paskolų portfelyje padidėjo iki 60 procentų. Tiesa, reikia pripažinti, kad palankiausias laikas per pastaruosius metus rinktis pastovias palūkanas jau praėjo. Tačiau nekintančios palūkanos ir kartu nedidėjanti paskolos įmoka svarbi tiems, kas paskolai skiria daugiau kaip 40 proc. pajamų ir nenumato, kad šis santykis pagerės.
– Ar paskolų įsipareigojimus prisiimantys gyventojai linkę pasirūpinti draudimais nepalankiai susiklostančių aplinkybių atveju?
– SEB Vilniaus banko duomenimis, šiandien apie 25 proc. klientų, turinčių ilgalaikes paskolas, turi ir gyvybės draudimo sutartis. Prieš dvejus metus tokių tebuvo apie 5 procentus. Tai rodo, kad besiskolinančiųjų noras užsitikrinti ramesnę ateitį stiprėja. Taigi nors šiandien paskolų sumos yra išaugusios, paskolų laikotarpis pailgėjęs, tačiau gyventojai išties vis dažniau pasirūpina ir draudimo priemonėmis. Mažėja tų, kurie stačia galva neria į skolas negalvodami apie saugumą. Todėl galima tikėtis, kad didžioji dalis paskolų gavėjų ir dar po trejų metų didelių finansinių problemų neturės.
Naudingiau skolintis eurais
– Daugeliui imančių paskolą iškyla klausimas, kokia valiuta imti paskolą: litais ar eurais. Ką galėtumėte patarti?
– Klasikinė taisyklė teigia, kad skolintis reikia ta valiuta, kuria uždirbamos pajamos, siekiant išvengti ir valiutos rizikos, ir valiutos keitimo išlaidų. Kadangi lito ir euro kursas yra fiksuotas, valiutos rizika yra minimali. Taigi sprendimą, kuria valiuta, litais ar eurais, skolintis, lemia palūkanų už paskolas litais ir palūkanų už paskolas eurais skirtumas. Iki 2005 m. pabaigos palūkanos už paskolas litais buvo didesnės. Tada daugiau paskolų buvo išduodama litais. Tačiau beveik visus praėjusius metus stebėjome situaciją, kai paskolų palūkanų normos buvo beveik vienodos, todėl imantieji paskolas mieliau rinkdavosi paskolas litais, kadangi, įvertinus valiutos keitimo išlaidas, paskola eurais buvo brangesnė. Nuo šių metų pradžios situacija vėl pradėjo keistis. Šiandien paskolų eurais palūkanos yra mažesnės negu paskolų litais maždaug 0,7 procentinio punkto. Iš priežasčių, nulėmusių tokią situaciją, galima paminėti atsiradusį neapibrėžtumą po neigiamo sprendimo dėl Lietuvos narystės euro zonoje ir litų trūkumą rinkoje. Mat paskolų litais išduodama daugiau negu litų surenkama, todėl didėja nacionalinės valiutos paklausa tarpbankinėje rinkoje ir kaina. Taigi skolintis litais šiandien, kol palūkanų skirtumas yra toks didelis, nebėra naudinga. Tačiau taip gali būti ne visada, nes nežinia, kiek ilgai laikysis toks gana didelis paskolų litais ir eurais palūkanų skirtumas.
Milda JUDELYTĖ
