Toks gyvenimas

Vokiečio ir priekuliškio draugystę lėmė prieplauka


Nuo saulės įkaitęs prieplaukos grindinys, modernūs šviestuvai, poilsiautojų laukiantys suoleliai ir gultai. Pakėlus galvą Kuršių marių link matomos Kuršių nerijos kopos. Ankstyvą antradienio popietę į Drevernos prieplauką užklydęs pašalietis gali pasijusti kiek nejaukiai – nė vieno žmogaus aplink. Tačiau už tvoros ant pievelės pastebėti Heinz Ulpins ir Jonas Paulikas iš tokių minčių tik pasijuokia: „Prieplaukoje gyvybės pilna – kiek čia laivų!“


Pamilę bures


Geriausi draugai vasaroti Drevernos prieplaukoje susitinka jau septintą kartą. Heinz Ulpins kas vasarą atvyksta iš Vokietijos, o Jonas Paulikas gyvena čia pat, Priekulėje. Heinz gimė pamaryje. Karo metais, kai jam buvo 13, kartu su šeima išvyko į Vokietijos demokratinę respubliką, vėliau grįžo į sovietinę Lietuvą, o 1974 metais vėl apsigyveno Vokietijoje. „Save laikau vokiečiu. Lietuvoje giminių nebeturiu, o čia grįžtu, nes neapsakomai traukia kopos ir marios“, – sakė laisvai lietuviškai kalbantis Heinz Ulpins. Jonas Paulikas gimė Kretingoje, tačiau jau 1945 metais apsigyveno Priekulėje. Iš jos buvo išvykęs trumpam – mokėsi Klaipėdos jūreivystės mokykloje.


Abu vyrus sieja bendra aistra, kurią Heinz Ulpins aiškina paprastai: „Toks gyvenimas. Jei gimei čia, dažniausiai jau esi užsikrėtęs plaukiojimu. Aš pats nepamenu, ar pirma plaukioti, ar vaikščioti išmokau.“ Jonas su Heinz ir susipažino prieplaukoje. Vokietis susidomėjo Jono kateryje pritaisytomis burėmis, panoro jas išbandyti. „Abu labiausiai mylim bures“, – džiaugsmingai apie ilgai besitęsiančią draugystę sako priekuliškis J. Paulikas.


Domisi ekologija


Entuziastingai kalbėdami apie pomėgį plaukioti, Heinz ir Jonas pripažįsta, jog tai gana brangus malonumas, kurį jie dažnai vadina „amžina investicija“. Jonas komentavo: „Pinigų kiekvienas išleidžia tiek, kiek myli savo laivelį. Kas mėnesį skiriu iki trijų šimtų litų.“


Šiuo metu Jonas padeda Heinz gaminti kateriui stiebą. Dažniausiai stiebai būna perkami, tačiau jų kaina apie 2-3 tūkstančius. Draugai užsibrėžė tikslą stiebą pagaminti pačių rankomis. Darbas truks apie savaitę. Tada stiebą bus galima primontuoti prie laivo, pritaisyti bures. Jos suteiks galimybę, esant palankiam vėjui, išjungti motorą ir plaukioti ekologiškai.


Norėdami gero aplinkai, katerių savininkai susiduria su problema techninės apžiūros metu Mažųjų laivų inspekcijoje. „Lietuvoje vis dar neregistruojami motoriniai-buriniai laivai. Pagal standartus kateris turi būti arba burinis, arba motorinis. Prieš techninę apžiūrą stiebą su burėmis reikia nuimti. Kitose Europos Sąjungos šalyse jau seniai yra pripažinta ir motorinių-burinių laivelių kategorija“, – pasipiktinęs kalbėjo J. Paulikas.


Pakrantė – erdvė turistams


Abu vyrai džiaugiasi Drevernoje pastatyta nauja prieplauka, kuri pagyvino miestelio gyvenimą. Anot prieplaukos prižiūrėtojos Liucijos Samalienės, sezono metu į prieplauką kasdien atvyksta apie 60 poilsiautojų, kartais savaitgalį skaičius šokteli iki 150: „Džiugu, kad sulaukiame turistų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio.“


Heinz Ulpins patikino, jog Dreverna patrauktų dar daugiau turistų su laivais, jei būtų labiau pagilintas įplaukimas į prieplauką. Jos projektą rengė bendrovė „Neoforma“. Bendrovės vadovas Lauras Ruseckas sakė, kad Drevernos prieplauka šiuo metu yra pati didžiausia ir moderniausia mariose, o „Neoforma“ buvo atsakinga tik už pačios prieplaukos įrengimą: „Tik pastačius prieplauką galima pradėti derinti planus dėl jos įplaukimo pagilinimo. Už tai yra atsakinga Klaipėdos rajono savivaldybė.“ Gargždų turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė patvirtino, jog po prieplaukos pastatymo reikia atlikti daug darbų, prieš gilinant prieplauką: „Dėl tolimesnių procesų Drevernos prieplaukoje Klaipėdos rajono savivaldybė tariasi su Vidaus vandenų kelių direkcija. Jau vykdomi žymėjimo darbai, kuriems rajono Savivaldybė skyrė 40 tūkstančių litų. Vėliau specialistai turi įvertinti galimą poveikį aplinkai. Tyrimas numatytas 2009 metų pabaigoje. Prieplaukos gilinimo klausimas bus sprendžiamas netolimoje ateityje.“


Drevernos prieplaukos statybos atsiėjo 18 milijonų litų, didžioji dalis lėšų gauta iš Europos Sąjungos fondų.


Prieplaukoje vietos nuoma laivui stovėti kainuoja 150 Lt per mėnesį. Taip pat nuomojami ir prieplaukos laiveliai (kaina apie 50 Lt valandai).


Kristina JUOSTAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių