Toks gyvenimas

Dreverna – žvejų kaimelis be žvejų ir žuvies


Istoriniai faktai primena, kad Drevernos kaimas nuo seno garsėjo žuvimis. Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiems žmonėms tai buvęs pragyvenimo šaltinis.


Žvejai savo laimikiais garsėjo ir tarybiniais metais. Paskelbus nepriklausomybę, iširo ūkis, ir susikūrė kelios žvejybos įmonės. Tačiau neilgai trukus žvejams buvo pasiūlyta europinė parama, kad jie atsisakytų žvejybos. Šie susigundė, ir pramoninės žvejybos Drevernoje nebeliko. Kai kurie žvejai savo laivus pritaikė vandens turizmui.


Susigundė europine parama


Kai prieš septynerius metus lankiausi Drevernoje, tradicinėje Žvejų šventėje, akys raibuliavo nuo masės žmonių. Mokyklos stadione vyko spalvingi renginiai, prieplaukoje stovėjo laivai, kuriais į krantą žvejai tinkluose vilko žuvį. Nebuvo gražios prieplaukos, atidarytos 2009 metais, kurioje dabar švartuojasi laivai laiveliai. Per kelerius metus įvyko lemtingų pokyčių – žvejai pasakoja niekada nesitikėję, kad jų kaimą simbolizuos tik renovuota Žvejo sodyba. Dabar žuvys prekybai nebegaudomos, o laivais plaukioja turistai.


Liepą vykusioje Žvejų šventėje išsikalbėjus su buvusiais žvejais paaiškėjo, kad Drevernoje veikė 6 individualios žvejybos įmonės, tarp kurių stambiausia – UAB „Kuršmaris“. Taigi visokiausios žuvies sugaudavo. Vienas žvejas pasakojo, kad per šventę į didžiulį kubilą prileisdavo ungurių ir leisdavo žmonėms rankomis juos gaudyti. Ungurys rankoje – jis tavo!


Tačiau padėtis pasikeitė. Buvo pasiūlytos europinės išmokos nedidelėms žvejybos įmonėms, kad jos nutrauktų žvejybą. Ir dreverniškiai susigundė. Jiems atrodė, kad šis verslas nebepelningas.


Laivus pritaikė turizmui


Kazimieras Viršilas, įkūręs žvejybos įmonę, irgi pasinaudojo europine parama – atsisakė šio verslo. „Turiu porą laivų turizmui, ir viskas“, – ištarė jis.


Mindaugas Alminas, profesionalus žvejys, 15 metų praleidęs mariose, iširus ūkiui, irgi įkūrė savo įmonę. „Bet nieko neišėjo“, – kalbėjo jis. Jau 6 metus Mindaugas dirba sausumoje.


Dreverniškiai žvejai neslėpė, kad jiems pokyčiai skaudūs: žvejyba buvusi jų gyvenimo būdas. Kai ką net depresija užklupo. Bet žvejai nepasidavė: jie pertvarkė savo žvejybos laivus, kad galėtų plukdyti turistus.


Žvejybos įmonės savininkas Vytautas Stančaitis kartu su broliu Algiu bei žveju Raimondu Bandžiu dabar užsiima rekreacine žvejyba ir turizmu. Kiekvieną dieną jie plukdo norinčiuosius paplaukioti po Kuršių marias. Pageidaujantieji keliauti gali rinktis šiuos maršrutus: Dreverna–Juodkrantė, Dreverna–Nida, Dreverna–Kuršių marios ir Dreverna–Nemuno delta. Šventės dieną paklausti, kiek reisų padarė, jie atsakė: „Tik vieną. Žmonės turbūt išsigando audringų bangų, stipraus vėjo. Reiso metu, kaip ir kiekvienais metais, plukdėme vainiką, skirtą iš marių negrįžusiems žvejams.“ Beje, vienu kartu galima plukdyti iki 20 žmonių.


Paklausti, ar moka virti žuvienę, vyrai garsiai nusijuokė: „Kiekvienas tikras žvejys moka.“ Ir pridūrė, kad dažniausiai žuvienę verda jų mamos. Laivu plaukiantiems turistams jie siūlo keptų, rūkytų žuvų, taip pat žuvienės.


 Nuo tinklų – prie meškerių


Iš kur dreverniškiai dabar gauna žuvies? Vietiniai patikino, kad perka iš kitur. Pasak jų, vietinių žvejų nebėra. Dabar visi nuo tinklų perėjo prie meškerių.


„Marios traukia, ir viskas. Mes geriau jaučiamės ant vandens nei sausumoje. Savo darbo be vandens jau neįsivaizduojame“, – prisipažino žvejai.


Jie papasakojo, kad yra žvejoję ir Baltijos jūroje. „Teko skęsti. Kai vieną sykį žiemą reikėjo grįžti, variklis sugedo… Visko pasitaikydavo. Dabar lengviau pabėgti nuo bangų: turime galingus variklius, o anksčiau buvome tarsi jūrų arkliukai“, – prisiminimais dalijosi Raimondas Bandžys ir Algis Stančaitis.


Kita priežastis, kodėl žvejų kaimas liko be žvejų – žuvų sumažėjimas. Žvejai patikino, jog pagilinus uostą vanduo tapo sūrus. Nuo jo tinklai ilgainiui tampa nebenaudojami, į juos nebelenda žuvys. Žvejai piktinosi, kad didelę dalį žuvų išnaikina kormoranai. „Ankstesniais metais per naktį žuvies „prisemdavome“ 3 laivus. Dabar liūdna – kaimas be žvejų ir žuvų. Niekada negalvojome, kad viskas taip susiklostys“, – apgailestavo žvejai.


Buvusio žvejo Adolfo Šikšniaus žmona Vincenta patvirtino, kad tikrų žvejų Drevernoje jau nebėra – senieji pensininkai arba anapilin iškeliavę. „Dažniausiai žuvį parsivežame iš Rusnės. Mėgėjai gal ir pagauna, bet retai. Yra keli vietiniai, kurie labai mėgsta žvejoti. Buvę žvejai nebegali nežvejoti, tiesa, dabar nebeplaukioja, o žvejoja meškerėmis. Kaip sakoma, medžiai tie patys, tik mes nebe tie… Vakar mano dešimtmečiai anūkai gaudė meškerėmis ir parsinešę didelį ešerį labai džiaugėsi. Taigi žvejų šaknys dar gilios, bet 3 mūsų sūnūs pasirinko darbą sausumoje. Kažin ar mano anūkų vaikai dar žvejos“, – samprotavo Vincenta.


Ji pasidžiaugė gražėjančia Dreverna, nauja prieplauka, sutvarkyta Žvejo sodyba. Ir prasitarė, kad nors kaime žvejų nebėra, Žvejų šventės tebelaukia.


Padėka žuvienės virėjai


 Kaip įprasta, į Dreverną, Žvejų šventę, atvykusieji norėjo nusipirkti žuvies. Bet jos siūlė nebe dreverniškiai, o iš kaimyninio Šilutės rajono Sakučių kaimo atvykę žuvies pardavėjai. Kainos nesikandžiojo: šamas – 15-19 Lt, karšis – 4-9 Lt, ešerys – 2 Lt, starkis – 6-8 Lt. Įmonės savininkė Jolanta džiaugėsi, kad prekyba sekėsi, bet ir „neplėšė“ už šviežią skanią rūkytą žuvį. Jos nusiperka iš Kintų, Rusnės žvejų ir rūko moderniai įrengtoje rūkykloje Sakučių kaime.


Dreverniškiai savo sugautomis žuvimis galėjo pavaišinti tik svečius. Aldona Stasiukėnienė žuvienę virė iš savo žmogaus Vytauto, užkietėjusio žvejo mėgėjo, sugautų žuvų. Šios dreverniškės unguriu pagardintos žuvienės galėjo paragauti bet kuris šventės dalyvis.


Pasak Drevernos kultūros namų direktorės Virginos Asnauskienės, Aldona žinanti receptą tokios žuvienės, kurią valgydamas gali liežuvį praryti. Taigi Priekulės seniūnija A. Stasiukėnienei įteikė padėkos raštą už etnokultūros kulinarinio paveldo saugojimą.


Visgi Drevernoje liko žvejo kaimelio statusą liudijančių elementų – rekonstruota Žvejo sodyba, kultūros namų ansamblio „Žvejytės“ dainos apie marias bei gardžios žuvienės receptą saugančios žvejų žmonos.


Mindaugas DRIGOTAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių