Toks gyvenimas

Gargždiškio verslo planus sugriovė Latvijos muitininkai

Artėjantis automobilių padangų keitimo sezonas turėjo tapti gargždiškio Žydrūno Andrijausko duonos šaltiniu. Tačiau iš Norvegijos keltu gabendamas naudotas padangas, vyras krovinio neteko. Nepateikus padangų deklaracijos dokumentų, krovinį areštavo Latvijos Ventspilio uosto muitinė. Įklimpęs tarptautinių įstatymų raizgalynėje, gargždiškis ne tik liko be darbo, bet dar patirs ir neplanuotų išlaidų.

Areštavo uoste

Lietuvoje įprasta praktika „sunešioti“ dar apynaujes, tačiau šiauriečių metamas lauk automobilių padangas. Artėjant padangų keitimo bumui, gargždiškis Ž. Andrijauskas ne pirmą kartą nutarė naudotų padangų parsigabenti iš Norvegijos. „Viename norvegų automobilių servise gavau 88 vienetus žieminių padangų. Jas servisas tiesiog atidavė, padovanojo. Tai jokia apgaulė, tiesiog toje šalyje šios dar apynaujės padangos būtų keliavusios į šiukšlyną. Tad aš, kaip ir nemaža dalis lietuvių, pasinaudojau galimybe naudotas padangas eksploatuoti Lietuvoje. Didelį kiekį padangų keltu per Švediją į Ventspilio uostą gabenau ne pirmą kartą, tačiau anksčiau problemų nėra buvę, – pasakojo jaunas vyras. – Serviso savininkas neišrašė jokių dokumentų, tik įdavė vizitinę kortelę. Esą jei muitininkai teirautųsi, tegu paskambina, ir jis patvirtins, kad padangos nėra vogtos. Be to, buvau įsitikinęs, kad išvažiuojant iš šalies muitinėje krovinį deklaruoti reikia, jei jo vertė siekia 300 eurų. Šiuo atveju padangos bevertės, juk praktiškai vežiau šiukšles. Tačiau Ventspilyje mane patikrinę muitininkai nekreipė dėmesio nei į duodamą vizitinę, nei į paaiškinimus“, – apie nemalonią situaciją pasakojo Ž. Andrijauskas.

Ventspilyje gargždiškį muitininkai sustabdė apie 22 valandą, o paleido tik ketvirtą valandą paryčiais. Jam įteiktas šaukimas spalio 18 dieną atvykti į tos pačios muitinės postą, kuriame ir sužinos krovinio likimą – padangas grąžins, konfiskuos ar leis išsipirkti.

Meluoti pabijojo

Ž. Andrijauskas prisiminė, kad vėlų sekmadienio vakarą vykdamas per Norvegijos muitinės postą nė nebuvo tikrinamas, kadangi mutinė darbą tądien baigė popiet. „Žinau, kad iš Norvegijos ir Švedijos naudotas padangas veža nemažai gargždiškių, todėl noriu savo pavyzdžiu perspėti, kad žmonės būtų atsargūs. Ventspilyje mačiau, kad sandėliuose sukrauti didžiuliai kiekiai konfiskuotų padangų. Susidarė įspūdis, kad vairuotojai tikrinami specialiai, gal kam nepalanki jų konkurencija prieš sezoną“, – svarstė gargždiškis. Anot jo, anksčiau muitininkai tik paprašydavo atidaryti bagažo skyrių, tačiau dokumentų nereikalaudavo.

Ž. Andrijauskas teigė žinantis apie lietuvių neretai taikomą praktiką teigti, jog krovinys gabenamas iš ES narės Švedijos. Esą tada muitininkai papildomų dokumentų neprašo. Tačiau gargždiškio autobusėlis registruotas Norvegijoje, tad meluoti jis pabijojo.

Išgelbėtų advokatas

Lietuvos ambasados Latvijoje patarėjas konsuliniais klausimais Dainius Šriubša „Bangą“ informavo, kad su sunkumais muitinėje susidūręs gargždiškis galėjo raštu kreiptis į ambasadą ir pateikti visus su šiuo atveju susijusius dokumentus bei paaiškinti aplinkybes. Ambasados atstovai tuomet būtų kreipęsi į muitinę su prašymu paaiškinti įvykį. „Kiek suprantu, piliečiui yra įteiktas dokumentas (spėju – kvietimas į teismo posėdį), įpareigojantis nurodytą dieną atvykti į Ventspilį, kur bus priimtas sprendimas dėl sulaikyto krovinio. Primygtinai rekomenduočiau atvykti kartu su atstovu teismui, kuris galėtų atstovauti šio piliečio interesams ir teisėms, nes priimtą galimai nepalankų sprendimą pilietis galėtų skųsti teisme. Tai įgalina padaryti trišalės sutartys tarp Latvijos, Lietuvos ir Estijos dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“, – informavo Lietuvos ambasados Latvijoje atstovas D. Šriubša. Ambasados atstovas raštu kreipėsi į minėtą muitinės postą ir apie gautą atsakymą pažadėjo informuoti vos gavęs atsakymą. „Gargždiškio situacija labai gyvenimiška. Tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Akivaizdu, kad padangos skirtos ne asmeniniam naudojimui, todėl prieš įvežant jas į Europos Sąjungos šalį reikėtų išaiškinti, kokios taisyklės taikomos jas gabenant iš konkrečios šalies. Muitinėje atskiroms prekėms taikoma gal tūkstantis kodų, todėl iš karto negaliu atsakyti, kokie reikalavimai galioja vežantiesiems padangas. Žodžiu muitininko neįtikinsi, kad krovinys nevogtas“, – sakė D. Šriubša.

Pašnekovas primygtinai prašė į nesusipratimus patekusių lietuvių pateikti išsamią informaciją: užsirašyti tikslų įvykio laiką, vietą, asmens, kuris reikalauja dokumentų, pareigas. Esą dažnai pagalbos prašantys lietuviai pateikia bendro pobūdžio nusiskundimą, kurį išnarplioti sudėtinga. „Muitinėje įkliuvę lietuviai į mus kreipiasi labai retai. Didžiausia keliaujančiųjų keltais problema – girtumas. Noriu atkreipti dėmesį, kad vairuotojai elgtųsi atsakingai, saikingai vartotų alkoholį, nes savo transportu iš kelto išvykstančius vairuotojus dažnai tikrina“, – informavo D. Šriubša.

Jolanta VENSKUTĖ