Toks gyvenimas

Kreditai skandina varguolius


Plačiai reklamuojamais ir lengvai gaunamais greitaisiais, vartojimo kreditais, pirkimu išsimokėtinai susigundo skurdžiai gyvenantys žmonės. Finansų įmonės skolina neatsakingai – neatsižvelgdamos į jų materialinę padėtį, sveikatą, tai yra galimybes grąžinti. Taigi prasiskolinusiems varguoliams, neįstengiantiems grąžinti pinigų, neretai iškyla grėsmė prarasti būstą.


Gelbėjo skolininko būstą


Vėžaičių seniūnijos socialinius darbuotojus nustebino UAB „General Finansing“, teikiančios vartojimo kreditus bei pirkimo išsimokėtinai paslaugas, darbuotojos skambutis. Ji paprašė rasti viename kaime gyvenančią šeimą, nes vyras ir žmona pasiėmę vartojamuosius kreditus. Abu esą skolingi apie 2 tūkst. litų, pinigų negrąžinantys ir nei į telefono skambučius, nei į skolą primenančius laiškus neatsiliepiantys.


„Aš iš karto paklausiau, o kodėl apie šiuos žmones nepasiteiravo prieš duodami kreditą, ar turės galimybę jį grąžinti. Juk penkiasdešimtmetis vyras nedirba, jokių pajamų neturi, o neįgalios žmonos pašalpa nė 500 litų nesiekia. Mes vargstame, kad jie sumokėtų už vandenį, elektrą, – kalbėjo socialinė darbuotoja Stasė Grykšienė. – Bet man pasakė, kad pirmą kartą ši įmonė paskolą duodanti nekreipdama dėmesio, ar besiskolinantysis dirba, ar ne.“


Socialiniai darbuotojai susigriebė, jog šeima, kurios du vaikai auga globos grupėje, gali prarasti būstą. Beje, kiti du suaugę vaikai taip pat jau pasiėmę kreditą.


„Kalbėjomės su šiais sutuoktiniais, kad reikia grąžinti skolą „General Finansing“. Jie pažadėjo mums atnešti kas mėnesį po du šimtus litų. Dabar jau skola atiduota“, – pasakojo S. Grykšienė, pridūrusi, jog net keli antstoliai šios šeimos reikalavo atsiskaityti su kreditoriais. Vyriškis buvo išsimokėtinai nusipirkęs benzininį pjūklą, bet jo nebeturėjo, o skola augo kaip ant mielių. „Reikėjo gelbėti šeimos būstą – vienintelį turtą. Bendru sutarimu jis buvo perrašytas vaikams“, – sakė socialinė darbuotoja.


Bedarbio pašalpą areštavo antstoliai


S. Grykšienės teigimu, Vėžaičių seniūnijoje yra daug asmenų, prasiskolinusių kreditoriams – pasiėmusių greitųjų, vartojimo paskolų. „Apie 50 skolininkų yra pašalpų gavėjai, gaunantys socialinę pašalpą – 350 Lt, kurios antstolis negali paimti skolai padengti, – kalbėjo ji. – Taigi skolininkai teiraujasi, kaip gauti pašalpą, kad jos neatskaitytų antstolis. Juk vienas bedarbis, kuriam už 7 mėnesius buvo priskaičiuota 2 330 Lt bedarbio pašalpa, jos nė neregėjo – pervedus į sąskaitą, pinigus areštavo antstoliai.“


S. Grykšienės teigimu, skolinasi jauni arba seniai nedirbantys žmonės. Kai kurie pasiskolinę 20–30 tūkst. Lt. „Skolinasi reklamos paveikti, apgirtę, nė nepagalvoję, kaip grąžins pinigus. O mes nežinome, kam juos išleidžia, nes nepastebime, kad būtų ką nors įsigiję. Vieni dėl skolų išgyvena, o kiti nesijaudina, tikėdami, kad po dešimtmečio jas nurašys. Mums tenka rūpintis, kad skolininkai, turintys nepilnamečių vaikų, neprarastų pastogės. Juos stebime ir padedame grąžinti skolas“, – akcentavo ji.


Neatsakingas skolinimas


Rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai neretai apie šeimos skolas sužino, kai vienas iš tėvų kreipiasi, kad negavo išlaikymo už vaikus, našlaičio pašalpos, tai yra vaikams skirtų pinigų, nes antstoliai atskaitė nuo sąskaitos banke. Šio skyriaus vedėjos pavaduotoja Ana Tamolienė pasakojo, kad jauna dviejų vaikų mama paėmė greitąją SMS paskolą kelionei į užsienį, kad galėtų nuvykti pas ten gyvenantį draugą. „Ji niekur nedirbo, jokių pajamų neturėjo, vaikų neaugina, jais nesirūpina, jų neišlaiko. Neaišku, kokiais dokumentais remiantis jai buvo duota greitoji paskola“, – negalėjo suprasti A. Tamolienė.


Pasak jos, pasitaiko, kai sutuoktinė, pasiėmusi ne vieną paskolą ar pasinaudojusi lizingu, palikusi šeimą, vaikus, išvyksta, o sutuoktinis apie tai sužino gavęs pranešimus dėl mokėjimo – skola bendra. Taigi šiuo atveju bankas reikalauja grąžinti kitą šeimos narį, nors jis sutikimo duoti greitąją paskolą nebuvo davęs. A. Tamolienė stebisi, kad greitosios paskolos, teikiamos lizingo paslaugos bet kam, nežiūrima nei į šeimos pajamas, nei į jos materialinę padėtį, nei į šeimos narių sveikatos būklę. „Pasitaiko, kad šeima gyvenamąją vietą deklaravusi prie rajono Savivaldybės administracijos. Kai kurios šeimos neturi jokio turto, taigi galimybės grąžinti paskolą. Žmonės būna nepatenkinti, negalėdami legaliai įsidarbinti, nes į banko sąskaitą pervestus pinigus atskaičiuoja antstoliai. Kartais socialiniams darbuotojams tenka padėti grąžinti skolas iš gaunamų pašalpų, kad šeima neprarastų gyvenamojo būsto ir vaikai neliktų be pastogės“, – sakė pašnekovė.


UAB „General Finansing“ rinkodaros departamento direktorė Diana Gedeikytė-Jakutienė tvirtino, kad šioje finansų įmonėje geras kredito rizikos valdymas. „Skolindami vartojimo kreditus, suteikdami pirkimo išsimokėtinai paslaugas, įvertiname potencialias kliento finansines galimybes grąžinti skolą, o negrąžinus primename apie ją, ieškome būdų, kaip išspręsti situaciją. Kelias dienas neskaičiuojame delspinigių. Beje, mes skoliname ne greituosius kreditus, o vartojimo – iki 5 metų. Aš nežinau, kad vėžaitiškiams būtų taip neatsakingai paskolinta. Manau, kad jei paskolino, tai tuo metu šeima turėjo pajamų“, – kalbėjo direktorė.


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių