Tikėjimas

Viešpaties ranka atvedė į Plikius


Pirmuosius mėnesius Plikių šv. Šeimos bažnyčioje klebonaujantis teologijos daktaras kunigas Darius Trijonis siekia pažinti savo parapijiečius, suprasti jų kasdienybę, pajusti parapijos gyvenimo ritmą. Jis stengiasi čia pritaikyti studijų metais Romoje matytus įvairius parapijos veiklos būdus ir metodus. Plikių bažnytėlėje vis daugiau renkasi tikinčiųjų.


Su kunigu Dariumi kalbėjosi „Bangos“ korespondentė.


Evangeliją – į kiekvienus namus


– Papasakokite apie Lietuvos vardo tūkstantmečio kilmę.


– Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo metraščiuose 1009 m. aprašant šv. Brunono mirtį. Metraščiuose, lotyniškame tekste, Lietuva minima terminu Litua. Šv. Brunonas vyko į baltų žemes skelbti krikščionybės, tačiau kartu su kitais savo palydovais buvo suimtas ir apkaltintas vietinių įstatymų pažeidimu. Todėl 1009 m. kovo 9 d. (pagal kitus šaltinius – vasario 16 d.) buvo nubaustas mirties bausme. Pirmųjų krikščionių misionierių Kristaus Evangelijos nešimas buvo aplaistytas krauju, tačiau vėliau ši sėkla davė gražių krikščioniškų vaisių – Lietuva tapo krikščioniška.


Taigi ateinantys, 2009 metai, žymi to istorinio paminėjimo tūkstantmečio jubiliejų, todėl gražu susimąstyti apie rašytinio žodžio svarbą mūsų tautos istorijoje. O tuo labiau, kad tas Lietuvos vardas susijęs su kitu svarbiu žodžiu – Šventuoju Raštu, kuris per krikščionių misionierius buvo nešamas į mūsų žemes.


Šiais, ypatingais metais, Lietuvos vyskupai ragina labiau atsigręžti į Dievo Žodį, kuris ne tik būtų užrašytas knygose, bet skaitomas ir rašomas mūsų gyvenimo istorijoje. Ne veltui vyskupai ragina nešti Šventąjį Raštą į mokyklų bibliotekas, vaikų ir senelių namus, pas vienišus žmones, į ligonines, kalėjimus, kad amžių tėkmėje perimtos Šventojo Rašto vertybės taptų mūsų kasdienio gyvenimo neatsiejama dalimi. Todėl atsiliepdamas į šį raginimą, lankydamas savo parapijos tikinčiuosius adventiniu laikotarpiu, nešu Evangelijų knygą į kiekvienus namus.


Dėmesys Šventojo Rašto lobiams


– Ateinantys metai pagal kinų kalendorių – Jaučio metai, o pagal katalikų?


– Visuotinėje Katalikų Bažnyčioje gruodžio 8 d. baigėsi jubiliejiniai Lurdo 150 metų Marijos Apsireiškimo šv. Bernadetai metai. Ateinančiaisiais raginama daugiau dėmesio skirti Šventojo Rašto lobiams, aprašytiems apaštalo Pauliaus laiškuose. Nuo šių metų birželio 29 d. iki kitų metų tos pačios dienos švenčiami Didžiojo pagonių Apaštalo Pauliaus jubiliejiniai metai. Todėl labai simboliška, jog šiuo akcentu bei Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo proga Lietuvos Katalikų Bažnyčioje skelbiami Jubiliejiniai Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai metai. Labai prasmingai Popiežius Benediktas XVI pasakė pirmojo advento sekmadienio audiencijoje: „Dievas mus sukūrė laike, mums padovanojo savo laiką ir turi dėl mūsų laiko.“ Galėtume tęsti šią mintį klausdami, ar šiandieninis žmogus pakankamai skiria Dievui laiko? Todėl ypač šiais, Evangelijos, metais mums svarbu atrasti laiko Dievo Žodžiui, sugebėti išgirsti ir įsiklausyti.


Maldų pynė provincijos parapijoje


– Kaip Jums sekasi mažoje Plikių parapijoje?


– Iš tiesų džiaugiuosi būdamas Plikiuose. Sutikau daug mielų žmonių, norinčių padėti, ypač kai tos pagalbos reikėjo kuriantis naujoje vietoje. Dar būdamas paskutinio kurso klierikas mąsčiau, kur Viešpaties ranka mane nuves. Kartu su vienu klieriku, dabar jau vienos parapijos klebonu, paskutiniame kurse kiekvieną vakarą kalbėdavome rožančiaus maldą už tuos žmones, kuriuos savo kunigiškoje tarnystėje teks sutikti. Būdavo labai įdomu kalbėti maldą ir mintyse pasivesti viską tvarkančiai Viešpaties Apvaizdai: pavesti savo ateities planus, būsimus kunigiškus darbus, rūpesčius ir tuos žmones, kurie per vyskupo skyrimą bus patikėti. Ir galvodavome tada, už kokių parapijų tikinčiuosius meldžiamės. Pasirodo, jau tada meldžiausi už Palangos tikinčiuosius, kur vienerius metus buvau diakonas, už seminarijos auklėtinius, kurios administracijoje teko dirbti beveik 6 metus. Pasirodo, meldžiausi už mielą Gargždų parapiją, kurioje šalia nuostabaus klebono kanauninko Jono Paulausko sėmiausi praktinių parapijinės veiklos organizavimo žinių, o dabar mano maldų pynė pasiekė Plikių parapiją.


Džiaugiuosi būdamas kartu su brangiais savo parapijos tikinčiaisiais. Smagu, kad esu reikalingas žmonėms, galiu panaudoti Dievo man duotas dovanas. Juolab kad nuo šių metų liepos prasiplėtė Plikių parapijos ribos, kurios dabar driekiasi nuo Slengių gyvenvietės palei Palangos plentą iki pat Kretingos – Klaipėdos kelio atkarpos, Kalnuvėnų gyvenvietės, nuo kurios parapijos riba driekiasi Kretingos link. Taigi parapijinio darbo tikrai nemažai. Belieka tik prašyti Viešpatį, kad būčiau tas tinkamas jo malonių įrankis.


– „Bangos“ skaitytojai džiaugiasi, kad Jūs esate šioje parapijoje, pastebi suaktyvėjusį parapijos gyvenimą. Atskleiskite sėkmės paslaptį.


– Gyvenimas dažnai mėgsta išbandymo iššūkius. Jei šiandien geriau sekasi, tai nereiškia, jog rytoj tas pats turi pasikartoti. Svarbu nenusiminti, bet visur paklusti Dievo valiai. Atlikti tuos pavestus darbus kuo nuoširdžiau ir geriau. Kur dėl žmogiško netobulumo trūksta, Viešpats prideda. Ir nesisieloti, jei nesiseka. Viešpats mato geriau už tave, ko labiausiai tau reikia. Tačiau bet kokioje žmogiškomis akimis matomoje sėkmėje visi mūsų nuveikti darbai yra tik begalinė Dievo malonė ir jo gailestingumas mums, mažiems jo kūriniams. Be jo malonės mes nieko negalime nuveikti. Kiekvienoje Dievo statyboje pagrindinis architektas ir darbų sumanytojas yra Viešpats. Mes esame tik jo darbininkai, kuriems pavestas tas darbas.


Pažinti parapijiečius


– Plikiai – pirmoji Jūsų parapija 13-aisiais kunigystės metais. Kokie įpareigojimai, darbai sunkiausi?


– Kiekviena pareiga uždeda savitą atsakomybę. Vieni darbai didesnę, kiti mažesnę. Tačiau džiugu, kai juos padarai ir įvykdai. Būnant klebonu, mano manymu, bent nedidelėje parapijoje vienas iš svarbių uždavinių – pažinti savo parapijiečius, suprasti jų kasdienybę, pajusti tos parapijos ritmą. Labai svarbus momentas, ypač pirmaisiais klebonavimo metais, yra parapijos lankymas. Susipažįsti su žmonėmis, džiaugiesi, kad gali patarnauti kunigiškoje misijoje. Kartais atrodo, tiek nedaug tereikia – tik padrąsinti, paraginti ir štai matai bažnytėlėje besiruošiančius Pirmos Komunijos, Sutvirtinimo Sakramentams ar sujungiančius bendram santuokiniam gyvenimui savo likimus prie Viešpaties altoriaus. Ir visa tai – Dievo malonės dvelksmas, prakalbinantis žmogaus dvasią, ir nėra kunigo nuopelnas.


Kiekvieną mėnesio pirmąjį penktadienį su Sakramentais lankau tuos žmones, kurie dėl negalios prikaustyti prie lovelės. Smagu, kad ir jų namus gali aplankyti Kristus švč. Sakramente.


Tačiau kartais tenka muštis į krūtinę, nes ne viską sugebu padaryti, nes šalia parapijinių rūpestėlių dar yra dėstytojo darbas Klaipėdos universitete bei Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje. Kartais atsitinka, jog vieną dieną turi būti ir vienur, ir kitur: žiūrėk ten dėstytojų posėdis, o kitur – paskaita. Tai sunkiausia.


Tapti dovana gyvenimo bendrystėje


– Ko tikėjotės ir ką radote paskirtas į Plikių parapiją?


– Kadangi Plikiai – mano, klebono, pirmoji tarnystės vieta, tai kažkokių ypatingų planų neturėjau.


Tik norėjau save išbandyti šioje veikloje. Užsienyje studijuodamas matydavau įvairių parapijos veiklos būdų bei metodų. Po truputėlį bandau ir čia kai ką pritaikyti.


Žinojau, jog atėjus į naują parapiją svarbiausia susipažinti su bažnytėlės būkle, gal kas skubiai remontuotina, tvarkytina. Bet prieš tai buvęs klebonas Saulius Noretas buvo gerai sutvarkęs ūkinius reikalus, todėl man belieka tik prižiūrėti. Džiaugiuosi, kad šalia dėstytojo pareigų nereikia laisvalaikiu tapti santechniku ar staliumi.


– Ką norėtumėte švenčių proga pasakyti savo parapijiečiams, „Bangos“ skaitytojams?


– Kalėdose Viešpats Jėzus ateina į Žemę, tapdamas mažu vaiku, tuo pačiu ir mus kviesdamas išmokti to „mažųjų“ jautrumo artimui. Dievas tampa dovana žmonijai, mokydamas ir mus ne vien vynioti popieriuje gražias, spalvingas kalėdines dovanėles, bet patiems tapti dovana gyvenimo bendrystėje. Ypač tiems, kuriems labiausiai reikia dėmesio, jautrumo, supratimo. Išgirsti ir įsiklausyti į „Tylios nakties“ skambesį kasdienybės monotonijoje. Kad Kalėdų gerumo šventė nesibaigtų gruodžio 25-ąją, bet tęstųsi visus ateinančius metus. Ir tegu laiminanti Kūdikėlio Jėzaus globa lydi „Bangos“ redakciją, visus darbuotojus bei skaitytojus. Gražių ir palaimingų artėjančių švenčių.


Pamaldos Plikių šv. Šeimos parapijoje


Gruodžio 24 d. 19 val. – Kūčių vakaro šv. Mišios.


25 d. 8 val. – iškilmingos Kalėdų ryto šv. Mišios. 10 val. – šv. Mišios.


26 d. – šv. Stepono šventė. 12 val. – šv. Mišios.


28 d. – šv. Šeimos šventė – tituliniai atlaidai. 12 val. šv. Mišios už parapiją.


Gargždų šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje:


gruodžio 24 d. 21 val. – prakartėlės šventinimas, šv. Mišios už parapiją. Gruodžio 25 d. – 9 val., 12 val. ir 17 val.


Vėžaičių šv. Kazimiero bažnyčioje:


gruodžio 24 d. 19 val., gruodžio 25 d. 11 val.


Mikoliškių bažnyčioje:


gruodžio 25 d. 11 val.


Priekulės šv. Antano Paduviečio bažnyčioje:


gruodžio 24 d. 22 val., gruodžio 25 d. 9 val., 12.30 val.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių