Tik postūmis

Per 100 – tiek klausimų „Bangos“ laikraščio ir portalo „Mano Gargždai“ skaitytojai adresavo septyniems kandidatams į Klaipėdos rajono savivaldybės merus paskelbus apie debatus Gargždų kultūros centre. Žinoma, dėl laiko stokos atsakyta vos trečdalis. Pastebėtina, kad debatų dalyviai elgėsi gana korektiškai ir gavę replikos teisę nesmūgiavo vienas kitam žemiau juostos.

Ketvirtadienio vėlų vakarą jau po debatų kandidatų komandos vieni fojė, kiti ant laiptų aptarinėjo savo favoritų pasirodymą, peikė arba gyrė debatų organizatorių – vietos žiniasklaidos – pastangas savivaldos rinkimuose diegti demokratijos tradicijas.

Kažką organizuodamas visiems geras nebūsi, visiems neįtiksi. Ypač politikams. Kažkam užkliuvo renginio vedėjas, kažkam pritrūko replikos teisės, kažkam klausimai atrodė nei į tvorą, nei į mietą.

Tačiau kyla ir priešpriešiniai klausimai: kodėl pačios politinės partijos, deleguojančioms savo kandidatus į rajono merus, nesiėmė iniciatyvos tokius debatus surengti? Arba tokios pat iniciatyvos galėjo imtis ir mūsų rajono nevyriausybinės organizacijos, beje, gruodžio mėnesį su dideliu trenksmu apdovanotos už nuopelnus rajono visuomeniniam gyvenimui.

Keisčiausia klausytis kai kurių politikų atgarsių esą klausimai buvo provokuojantys tam tikroms politinėms jėgoms. Taip atsiskleidžia politikų nebrandumas. Politikas, o ypač vietos, turi įsisąmoninti, kad jam būtina priimti nuomonių įvairovę, gebėti užgniaužti kartėlį gavus neparankų klausimą, galbūt net peržengiantį etikos ribas. Tokių klausimų, ypač liečiančių moralės aspektus, asmeninius santykius, debatų klausimyne pasitaikė ne vienas. Ir renginio vedėjui net liežuvis neapsivertė kai kurių jų perskaityti. Tokie klausimai, peržengiantys žmogaus garbę ir orumą, būtent ir nebuvo paviešinti. Tačiau vietoj supratingumo kai kurių politikų gretose kilo tylus nepasitenkinimas: kodėl neperskaitė, ką čia nuslėpė? Norėjote būti apnuoginti, apdergti?..

Pirmą kartą debatus organizavo dvi vietinės žiniasklaidos priemonės – portalas „Mano Gargždai“, prisidėjome ir mes, „Banga“. Pirmas blynas gal šiek tiek ir prisvilo, jei jau vertinti labai kritiškai. Bet vėlgi – ne pasiteisinimui, bet visų žiniai: organizuojant tokį renginį neprošal savanorių pagalba ar „idėjų lietus“. Man įdomiausia buvo tai, ar paskelbus apie būsimus debatus atsilieps kas nors iš politinių jėgų, einančių į savivaldos rinkimus, kaip darniau, įdomiau, nešališkiau organizuoti kandidatų į rajono merus debatus. Pasiūlymų nebuvo. Matomai net nesusivokta, kad praleista galimybė juos teikti.

Matyt, taip pat nesusivokė ir Gargždų kultūros centras, debatų plakate paskelbtas kaip debatų partneris. Padėjęs darbo metu sunešti kėdes. Po 17 val. ten jau neradome į ką kreiptis dėl minimaliai reikalingos pagalbos – perstumdyti stalus, pakabinti atributiką. Budėtoja maloniai paaiškino, kad esą po 17 val. visi darbuotojai išėję namo. Ak, tiesa! Čia tik mes, keistuoliai – visuomenininkai, budindami rinkėjų aktyvumą, pilietiškumą – valandų tarsi įsimylėjėliai neskaičiuojam! Ach, pamiršau, kad valstybės (šiuo atveju savivaldybės) tarnyboje kiti kriterijai – jei koks renginys išankstiniame kultūrininkų plane nėra įrašytas ir jis vyksta ne darbo valandomis, tai kokie nors iniciatyvų mėgėjai nemėginkit reikšti pageidavimų. Džiaukitės, kad patalpas gavot!? O gi valstybės tarnyboje savanoriškumas ar patriotiškumas jokiuose darbo vietų atrankose ar kvalifikacijos vertinimuose nenumatytas. Tad nėra ir ko plėšytis, nepaisant to, kad alga iš biudžeto. Bet ir čia argumentas geležinis – maža ta mūsų alga, tai kodėl turėtumėm iš širdies dirbti?

Vos vieną kitą mūsų Savivaldybės tarnautoją (ne valdininką – taip vadinti įžeidu debatuose akcentavo kai kurie kandidatai į merus) mačiau Gargždų kultūros centro salėje debatų metu. Ją daugiausia užpildė vyresnio amžiaus gargždiškiai ir kandidatuojančiųjų palaikymo komandos. O juk debatuose nemaža dalis klausimų buvo susiję su žmonių pastebėjimais apie Savivaldybės administravimą, etatų skaičių ir jų reikalingumą, apie tarnautojų atliekamų pareigų kokybę, gebėjimus bendrauti su klientais ir ginti visuomenės interesą.

Kas rinkėjams svarbiausia balsuojant savivaldoje? Apklausos rodo, kad rinkėjus labiausiai masina bendras partijos programos vaizdinys, vietos lyderis, kuris, beje, vertinamas labiau nei nacionalinis partijos vadovas, bei ekonominė savivaldybės situacija. Taigi, kandidatai į merus gali pernelyg nesijaudinti dėl pasirodymo debatuose – rinkėjui apsisprendžiant ši diskusija nebus lemiama. Tai tik postūmis kritinio mąstymo ugdymui, kurio procesas yra ilgalaikis. Bet, deja, politikai jį aktyvina tik rinkimų vajaus metu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių