Tema
Daugiabučių renovaciją vykdo entuziastai
Daugiabučių namų gyventojai kasmet su nerimu laukia šildymo sezono. Ar nereikės šalti, kokios bus sąskaitos už šildymą – klausimai, kurie daugeliui neduoda ramybės. Tačiau kelių renovuotų daugiabučių namų Gargžduose gyventojai jau gali atsikvėpti – šildymo išlaidos bus gerokai mažesnės, o būstas šiltesnis. Tačiau valstybės skatinama daugiabučių renovacija, kurios programai viešinti valdžia nepagailėjo 35 milijonų litų, vyksta lėtai. Kas paskatino renovacijai, su kokiomis problemomis susidūrė ir kokia jos nauda, papasakojo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūris“ pirmininkas Remigijus Daračius ir „Baltas namas“ pirmininkas Alfredas Staponka.
Paskatino netvarka
1979 metais pastatytas 30 butų Klaipėdos g. 27 namas bus baigtas renovuoti spalio 31 d. Tokią datą nurodo visus penkiaaukščio renovacijos darbus atliekanti UAB „Virdeleka“. 24 butų keturių aukštų namas Vytauto g. 27, pastatytas 1991 metais, baigtas renovuoti birželį. Nors pati renovacija truko apie metus, iki jos abiejų bendrijų pirmininkams teko gerokai pasukti galvas, nuo ko pradėti, išklausyti gyventojų abejones, o dažnai ir nepagrįstus priekaištus. „Negaliu pakęsti, kai nieko nedaroma, kad gyventume geriau, gražiau, patogiau, be to, negaliu taikstytis, kai matau, jog pinigai naudojami ne tam, kam reikia“, – savo poziciją dėstė prieš 5 metus bendrijos „Pajūris“ pirmininku išrinktas R. Daračius. Tiek pat laiko bendrijos „Baltas namas“ pirmininku dirba ir A. Staponka. „Iki 2005 metų mūsų namą eksploatavo Butų ūkio UAB. Neapsikentę santykių su jos valdyba, nutarėme steigti bendriją. Steigimas buvo sudėtingas, tačiau po ilgų vargų mums pavyko“, – džiaugėsi A. Staponka. Kadangi namas buvo problemiškas, gyventojai nusprendė rinkti pinigus renovacijai.
Gaišatis dėl stogo
„Sužinoję apie daugiabučių namų renovacijos programą, pagal kurią 50 proc. lėšų skiria valstybė, pradėjome tvarkyti „popierius“. Projektavimo ir paruošiamiesiems darbams panaudojome gyventojų kaupiamojo fondo lėšas, t. y. 70 ct už kv. m. Paskelbę konkursą projektavimo darbams, pasirinkome klaipėdiškių firmą, pasiūliusią mažiausią kainą – 26 tūkst. Lt. Į šią kainą neįėjo geodeziniai matavimai ir pamatų ekspertizė. Tai papildomai kainavo apie 4000 Lt. Net porą metų teko laukti projektavimo sąlygų, nes nusprendėme įsirengti šlaitinį stogą. Kreipėmės net į Aplinkos ministeriją“, – nelengvą pradžią prisiminė A. Staponka. Tačiau projektavimo darbai vyko sklandžiai – truko tik mėnesį. Bendrijos pirmininkas pripažino, kad turėjo skubėti, nes pagal 2009 metais atnaujintą daugiabučių modernizavimo programą valstybės parama sudaro ne 50, o 15 proc. „Rangos darbų konkursą paskelbėme tokiu metu, kai statybininkams trūko užsakymų. Atsiliepė 10 statybos organizacijų, kurios siūlėsi darbus atlikti už 370-540 tūkst. Lt. Nors su konkursą laimėjusia Rietavo „Sauslaukio statyba“ problemų buvo, džiaugiuosi, kad techninę priežiūrą atliko principingas gargždiškis specialistas Bronius Karnauskas“, – pasakojo inžinieriaus statybininko specialybę turintis A. Staponka.
Susitarti galima
„Prieš renovaciją nežinojome, kiek kas kainuos, galvojome, kad milijonus, ir gyventojus buvo sunku įtikinti, kad renovacija reikalinga. Mūsų namas pelijo, drėko, blokai žiemą peršaldavo, už šilumą mokėjome brangiai, pavyzdžiui, už 68 kv. m buto šildymą šalčiausią mėnesį – 540 Lt“, – pasakojo A. Staponka. Paaiškinti Vytauto g. 27 namo gyventojams ekonominę renovacijos naudą ir gauti sutikimą bendrijos pirmininkas iš pradžių bandė susirinkime, tačiau vėliau teko kalbėtis individualiai, net kumščiu trinktelėti į stalą. „Pusė gyventojų abejojo, ar reikalinga renovacija. Labiausiai priešinosi pensininkai ir tie, kurie neturi darbo. Tačiau tie žmonės pirmieji sunešė pinigus ir jau klausia, ką dar galėtume padaryti“, – sakė A. Staponka. Bendrija banko paskolos neėmė. Renovacijos kaina nuo 375 000 Lt sumažėjo iki 339 706 Lt. 50 proc. šios sumos – valstybės lėšos. Gyventojams renovacija kainavo skirtingai, priklausomai nuo buto ploto. „Pavyzdžiui, 2 kambarių butui, kurio plotas 53,36 kv. m, tai atsiėjo 6 457 Lt, 3 kambarių, kurio plotas 68,81 kv. m, – 8 300 Lt (be buto langų keitimo). Už tuos pinigus pakeistas lygus stogas į šlaitinį, jis apšiltintas, pakeisti langai laiptinėse, balkonų pertvaros, apšiltintos sienos, nutinkuotas ir nudažytas namo fasadas ir kt.“, – vardijo bendrijos „Baltas namas“ pirmininkas. Jis pripažino, jog vis dėlto neišvengė klaidų. „Gaila, kad pradėjome ne nuo namo šilumos mazgo modernizavimo. Tai papildomai mums kainuos 70-80 tūkst. Lt. Dar viliamės gauti valstybės paramą pagal ankstesnę programą. Šiuo metu laukiame atsakymo iš Aplinkos ministerijos“, – sakė A. Staponka.
Už šilumą – dvigubai mažiau
Praėjusią šaltą žiemą Klaipėdos g. 27 namo gyventojai trynė rankas ne iš šalčio, o iš džiaugsmo – šilumos mazgo modernizacija pasiteisino, t. y. sąskaitos už šilumą gerokai sumažėjo, kiekviename bute ir net kambaryje galima reguliuoti šilumą. „Dar anksčiau buvome pasikeitę laiptinių duris už savo pinigus, o renovaciją pradėjome nuo šilumos mazgo. Jai panaudojome bendrijos sukauptas lėšas amortizaciniams atskaitymams. Šilumos mazgo modernizacija truko tik mėnesį, ir praėjusią žiemą galėjome įvertinti jos naudą“, – pasakojo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūris“ pirmininkas R. Daračius. Pasak vyriškio, po renovacijos maksimali šiluma butuose gali būti 21 laipsnis, o jei gyventojai nori, ją gali susimažinti, kadangi seni radiatoriai pakeisti naujais, kurie yra reguliuojami. „Tie, kurie norėjo gyventi kaip vasarą, mokėjo už šilumą brangiau, bet tie, kurie taupė ir šilumos neleido pro langus, mokėjo beveik dvigubai mažiau nei prieš renovaciją. Pavyzdžiui, mūsų šeima gyvena keturių kambarių bute. Anksčiau mokėjome per 400 Lt už šildymą, o praėjusią žiemą šalčiausią mėnesį – tik 260 Lt, 3 kambarių bute gyvenanti šeima – apie 100 Lt“, – pasakojo R. Daračius.
Idėja – pirmininko
Penkiaaukščio namo renovavimo idėja kilo bendrijos pirmininkui R. Daračiui. 2007 m. jis dalyvavo konferencijoje Klaipėdoje, kurioje buvo pateikta informacija apie daugiabučių renovavimo programą. „Mes, bendrijų pirmininkai, gavome renovuotų namų adresus. Klaipėdoje ir Plungėje kalbėjausi su renovuotų namų gyventojais ir bendrijų pirmininkais, skaičiavau, domėjausi bankų paskolomis ir apdorotą informaciją pateikiau savo namo gyventojams. Žmonėms reikia konkrečių skaičių: kiek sutaupys šilumai, kiek reikės mokėti kas mėnesį bankui, keleriems metams imsime paskolą ir t. t.“, – sunkaus darbo pradžią prisiminė R. Daračius. Tačiau gyventojų susirinkimas entuziastingą pirmininką nuvylė. Supratęs, kad geriausiai informaciją žmonės priima, kai su kiekvienu kalbiesi akis į akį, ėjo pas kiekvieną gyventoją į butą ir net po dvi valandas aiškino, kodėl reikalinga renovuoti namą. „Po to 98 proc. gyventojų pritarė mano idėjai. Tačiau per renovaciją ne kartą buvau pavadintas vagimi, apkaltintas savo langų firmos, kurios neturiu, protegavimu ir kitais nebūtais dalykais“, – neslėpė apmaudo bendrijos pirmininkas, už šį darbą gaunantis kas mėnesį 300 Lt atlyginimą. Renovacijos laikotarpiu gyventojų susirinkimai vyko gana dažnai, kartais net kas savaitę. „Yra dalykų, kuriuos pagal bendrijos įstatus galiu nuspręsti vienas, tačiau aš visada tariuosi su gyventojais, juk darbams naudojami visų mūsų pinigai“, – savo nuostatas dėstė R. Daračius.
Domėtis, kontroliuoti, skaičiuoti
Suvirintojo elektra specialybę turintis R. Daračius prisipažino, kad renovacija paskatino domėtis ir statybinėmis medžiagomis, ir naujausiomis technologijomis bei nesitaikstyti su nekokybišku darbu. „Investicinį projektą rengė viena klaipėdiškių firma, tačiau padarė nemažai klaidų. Jas beveik dvi paras taisiau pats. Investicinio projekto ruošimas atsiėjo 13 800 Lt, techninio – 14 700 Lt (be energetinio audito). Ta pati firma atlieka ir techninę renovacijos priežiūrą, tačiau jai turiu nemažai priekaištų. Kaip statybininkai atlieka darbus, prižiūriu ir pats“, – pasakojo R. Daračius.
Namo bendrija į kelis bankus kreipėsi paskolos. Prieš trejus metus bankai galėjo suteikti paskolą su 6,5-12 proc. palūkanomis. Žinoma, pasirinko banką, pasiūliusį mažiausias 6,5 proc. palūkanas su valstybės garantija. Bendra renovacijos suma – 567 392 Lt. Tiek atsiėjo birželį pradėtas renovuoti namo stogas, jo ir fasado šiltinimas, balkonų stiklinimas, langų pakeitimas laiptinėse ir butuose, laiptinių remontas ir kt. darbai. „Nuo buto ploto, ar buvo keičiami langai, ar gyventojai juos buvo pasikeitę anksčiau savo lėšomis, ar butas su balkonu, ar be jo, o gal su dviem ir kt. priklausė, kiek kurio buto gyventojams kainavo renovacija. Pavyzdžiui, 1 kambario butui – 4500 Lt, 3 kambarių – 8000-9800 Lt, 3 kambarių butui, kuriame pakeisti langai ir įstiklinti du balkonai, – 13 425 Lt, 4 kambarių – 13 000 Lt (nekeičiant langų)“, – vardijo sumas R. Daračius.
Remdamasis savo patirtimi vyriškis tvirtina, kad daugiabučio renovaciją įmanoma atlikti per metus, jei nėra trukdžių dėl banko paskolos ar valstybės paramos. Svarbiausia jai pasiryžti. „Jei pirmininkas neturi noro nieko keisti, renovacija neįmanoma. Jis turi domėtis naujovėmis, būti atkaklus, nes gali susidurti su savo darbo neišmanančiais valdininkais, kurie turėtų patarti, o ne reikalauti dokumentų, kurie nereikalingi namo renovacijai pradėti“, – perspėjo „Pajūrio“ bendrijos pirmininkas. Jis mano, jog nereikėtų nusiminti tiems, kurie nespėjo renovuoti namo pagal ankstesnę programą. „Reikia viską suskaičiuoti ir neišsigąsti, kad pagal naują programą valstybės parama nuo 50 proc. sumažėjo iki 15 proc. Mes 10 metų ėmėme paskolą iš banko su gana didelėmis palūkanomis, kurios gali dar augti, o dabar juk suteikiamos paskolos su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis“, – sakė jau baigiamo renovuoti namo bendrijos „Pajūris“ pirmininkas R. Daračius.
Ir „Balto namo“, ir „Pajūrio“ bendrijos pirmininkas pažadėjo pasidalinti patarimais su planuojančiais renovaciją daugiabučių namų bendrijų pirmininkais.
Šiuo metu Lietuvoje pagal valstybinę programą yra renovuota maždaug 200 daugiabučių, o renovuotinų yra 28 500. Ankstesnė Vyriausybė buvo užsibrėžusi iki 2020 m. atnaujinti 70 proc. daugiabučių, kurie pastatyti anksčiau nei 1993 m.
Prieš ruošiant projektą turi įvykti daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas. Reikalavimas, kad renovacijai pritartų daugiau kaip 50 proc. gyventojų, bus supaprastintas. Nepavykus pirmam susirinkimui, antrame užtektų ir 25 proc. butų savininkų pritarimo.
Seimas priėmė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas, kurios įsigalios gruodžio 1-ąją. Pagal jas valstybės parama ne tik daugiabučio namo butų, bet ir kitų patalpų savininkams bus teikiama kompensuojant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir statybos techninei priežiūrai vykdyti, taip pat ne didesnę kaip Vyriausybės nustatytą kompensuotiną atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų dalį.
Be to, Seimas priimtais pakeitimais nustatė, kad 15 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, bus kompensuojama neatsižvelgiant į pasiektą energinio naudingumo klasę.
Nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims bus kompensuojamos atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidos, kredito draudimo įmoka, kreditas bei palūkanos.
Laima ŠVEISTRYTĖ
