Tema
Tyliai kenčiančios vyrų aukos
Smurtas suvešėjęs visur – ne tik už namų durų, bet ir mokyklose, gatvėse, kai užpuolami vaikai, suaugusieji. Ir seksualinė prievarta fiksuojama. Tačiau apie smurtą ir prievartą šeimose vengiama kalbėti.
Klaipėdos rajono policijos komisariato įvykių suvestinėje randi užregistruotų įvykių, kai nuo smurtaujančių vyrų nukenčia moterys. Kai kuriais atvejais pradedami ikiteisminiai tyrimai, bet nutraukiami, nes pora susitaiko. Ir moterys tyliai kenčia, nes žino, kad kitos išeities nesą.
Seimui pateiktas svarstyti Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektas. Iki šiol šalies teisinėje bazėje nebuvo reglamentuota atsakomybė už smurtą privačioje erdvėje.
Smurtautoją paliko
Sukrečiančios kenčiančių moterų istorijos. Bet šios lieka šešėlyje, apie jas nedrįstama kalbėti: baimė dėl vaikų, dėl savęs, baimė pasirodyti silpnai ir nesuprastai aplinkinių.
Jauna moteris Aida (vardas pakeistas) pasakojo, kad ištekėjusi, kaip jai anuomet atrodė, už paties geriausio, to vienintelio, ilgai ieškoto, mylimo žmogaus. Bet jau po kelių mėnesių bendro gyvenimo supratusi, kokią kilpą sau užsinėrusi. „Mylimasis“ ją nuolat persekiojo įtarinėdamas neištikimybe. Aidai buvo apmaudu: tam nebuvo jokio pagrindo. Ir jis pats tai žinojo. Jai darėsi sunku atlaikyti tokį psichologinį spaudimą. Bet moteris nenujautė, kad gali būti ir blogiau.
Ta lemtinga diena, tiksliau naktis, atėjo. Aida dirbo tokį darbą, kad tekdavo jame užtrukti. Kartą beveik iki vidurnakčio užsibuvo. Ir ne dėl linksmybių, smagaus nuotykio – reikėjo atlikti užduotį. Bet koks sutapimas: vyras tą vakarą irgi nesugrįžo namo laiku, nes po darbo pasiliko su draugais ir draugėmis linksmintis.
Aida sugrįžo prieš vidurnaktį, o vyras – paryčiais. Įniršęs ištempė ją iš lovos ir ėmė iš visų jėgų daužyti kumščiais. Daugiausia kliuvo per galvą. Moteris šaukėsi pagalbos, tačiau už sienos gyvenę kaimynai tylėjo kaip pelės po šluota. „Mylimasis“ liovėsi tik pailsęs. Nė bluosto nesudėjusi Aida rytą žvilgtelėjo į veidrodį ir nepažino savęs: mėlynas, ištinęs veidas. Prabudęs vyras pažiūrėjo į žmoną ir apsikabinęs ėmė raudoti, vis kartodamas: „Ką aš padariau…“ Atsiprašinėjo. Aida prisiminė, jog dar ištarė: „Jeigu mirsi tu, ir aš su tavimi“… Ir nusmelkė mintis, kaip ji po tokios egzekucijos liko gyva. Moteris beveik neabejojo, kad „mylimasis“ ašaras liejo ne dėl jos fizinio ir dvasinio skausmo, o dėl savęs: jeigu ji mirtų, bausmės neišvengtų.
Aida nesikreipė į policiją, niekam iš pažįstamų apie tai nepasakojo. Ji vis dar tikėjo, kad daugiau taip nebebus. Tačiau tikėjimas laiminga bendro gyvenimo ateitimi supliuško, juolab kad sužinojo, jog „mylimasis“ meilužes keičia kaip savo kojines. Tada suprato, iš kur tas pavydas, nepasitikėjimas: kuo pats kvepi, tuo kitą tepi. Dar palūkėjusi, viską apmąsčiusi, Aida pagaliau parašė pareiškimą skyryboms.
Atleidžia savo kaltininkui
Rajono Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja Asta Suškienė pasakojo, kad vyrų sumuštos moterys ateina į komisariatą, budėtojų dalį. Iš ten pasiunčiamos pas tyrėją.
„Dažniausiai ateina tada, kai jas muša nuolat ir jau nebežino, kaip gelbėtis, – pasakojo Asta Suškienė. – Tačiau skirtis su vyru dažniausiai nenori, o prašo tik jį sudrausminti.“
Pareigūnės teigimu, į rajono policiją dėl smurto šeimoje kreipiasi nuo 20 iki 40 metų moterys.
Mušamos moterys myli ir savo vyrus – sadistus? Betgi jos turėtų mylėti save, gerbti ir gintis – neleisti savęs skriausti. „Ir ką joms daryti? Nuo šeimoje smurtaujančio vyro nukentėjusią moterį apgyvendintų socialinių paslaugų centre, specialiai įrengtame būste. Tačiau iš ten vis tiek teks sugrįžti namo“, – karčiai šyptelėjo Asta Suškienė.
Pareigūnai supranta nuo smurto kenčiančių moterų padėtį: jeigu šeimoje maži vaikai, išlaiko vyras, o moteris neturi pinigų – ji visapusiškai priklauso nuo savo vyro ir neturi, kur eiti. Pasak A. Suškienės, apsigina tik savarankiškos moterys: jos nesileidžia, kad būtų elgiamasi kaip su daiktu.
Vyrų skriaudžiamos moterys ne tik mėlynėmis išgražinamos – tai nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių sužalojimų ikiteisminis tyrimas neatliekamas, bet galima kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
A. Suškienė papasakojo apie skaudų atvejį. Tai atsitiko pernai: vyras savo žmonai sulaužė ranką. Tai nesunkus kūno sužalojimas, todėl buvo atliktas ikiteisminis tyrimas.
Pareigūnai išsiaiškino, jog namo sugrįžęs girtas vyras ištempė žmoną iš lovos, kuri miegojo su kūdikiu. Jis reikalavo pinigų alkoholiui taip agresyviai, kad sulaužė ranką.
„Bet ir šiuo atveju moteris atleido vyrui, jie susitaikė. Taigi teismo posėdis neįvyko, – kalbėjo pareigūnė. – Ir tai ne pirmas atvejis, tik sužalojimai ne tokie sunkūs būna.“
Privataus kaltinimo tvarka nesinaudoja
Policijos pareigūnų teigimu, dažniausiai užregistruojami smurto prieš moteris šeimoje atvejai, kai jos dėl sužalojimų priverstos kreiptis į medikus. Tada apie įvykį pranešama iš medicinos įstaigos ir pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Šiemet kovo mėnesį į policiją kreipėsi B. Ž., kuri pranešė, jog namuose ją sumušė penkiasdešimtmetis sugyventinis R. P. Greitoji nukentėjusiąją nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje medikai nustatė blauzdos abiejų kaulų atvirus lūžius ir ji buvo paguldyta į Traumatologijos skyrių.
Rugsėjo pabaigoje priekuliškė 32 metų L. S. pranešė policijai, kad namuose konflikto metu vyras ją mušė buteliu per veidą. Įtariama, kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Beje, pareigūnai teigė pastebėję, jog moterys kreipiasi į policiją dėl smurto tais atvejais, kai ruošiasi skyryboms: šio proceso metu norima įrodyti, kad vyras kaltesnis.
Esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, galima kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau šiemet į Klaipėdos rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą kreipėsi tik dvi moterys.
Viešame taikinamajame posėdyje išnagrinėtas 42-ejų metų V. A. skundas dėl vyro smurtavimo. Jo metu nukentėjusioji ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo pareiškė, kad susitaikė, paprašė procesą nutraukti ir sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo. Teismas nutarė procesą pagal nukentėjusios V. A. skundą nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 str. 1 d. kaltinamam asmeniui R. A. nutraukti. Jis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą – 2 500 litų.
Dėl vyro, su kuriuo išsituokė prieš 8 metus, smurtavimo privataus kaltinimo tvarka kreipėsi ir šešiasdešimtmetė A. A. Savo pareiškime ji pateikė daug faktų, kad skriaudė vyras. Tačiau privataus kaltinimo procesas nepradėtas, nes dokumentuose nenurodytos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės.
Pareigūnai kasdien „gesina“ konfliktus šeimose
Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio viršininkė Dovilė Lučinskienė:
– Dėl šeimyninių konfliktų namuose policijos pareigūnai kviečiami beveik kasdien. Dažniausiai jie išsprendžiami vietoje, nes smurtautojas būna užmigęs. Bet jeigu jis tebetriukšmauja ir kelia pavojų – pristatomas į policiją.
Apie konfliktą šeimoje policijai praneša ne tik smurtautojų aukos, bet ir kaimynai. Beje, vyrai taip pat kreipiasi dėl moterų smurto.
Dažniausiai šeimoje kilus konfliktui padaromi nedideli sužalojimai. Kai sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, o kaltininkas aiškus, ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, priklausomai nuo to, ar kreipiamasi į teismą, ar ne. Bet už šią veiką irgi numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Ikiteisminis tyrimas vyksta už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Bet tai reikia įrodyti. Tyrimas vyksta ir esant nesunkiam ir sunkesniam sveikatos sutrikdymui.
Kai apie smurtaujančius vyrus moterys praneša policijai esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, kaltininkui išaiškinama atsakomybė, įspėjama, o nukentėjusiajai paaiškinama, kad gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Šį rudenį Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti parengtą Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektą, skirtą kovai su smurtu šeimoje. Viena iš esminių siūlomo įstatymo nuostatų – galimybė smurtautojui nurodyti išsikraustyti iš namų arba uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju.
Projektas taip pat nurodo, kad smurtu būtų laikomas prieš fizinio asmens valią daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar kitas poveikis, kai tas asmuo patiria žalą.
Šis dokumentas reglamentuoja situacijas, kai smurtauja artimas giminaitis, sutuoktinis, globėjas (rūpintojas), buvęs sutuoktinis ar kitas kartu gyvenantis, bendrą ūkį turintis asmuo.
Smurtautojams numatytos dvi pagrindinės poveikio priemonės – oficialus įspėjimas ir įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju.
Šiuo metu be raštiško nukentėjusiojo skundo neįmanoma pradėti tyrimo. Be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą, smurtautojas gali gyventi drauge su auka.
Iki šiol šalies teisinėje bazėje nebuvo reglamentuota atsakomybė už smurtą privačioje erdvėje. Šiuo projektu siūloma nustatyti vieną smurto mažinimo sistemą – įtvirtinti prevencijos, poveikio ir pagalbos priemones.
Naujausių tyrimų duomenimis, Lietuvoje 63,3 proc. moterų nuo 16 metų bent kartą gyvenime yra patyrusios smurtą.
Lietuvoje dažniausiai smurtą kenčia ne jaunos merginos, tik pradėjusios santuokinį gyvenimą, o 35-40 metų moterys. Išsilavinusios moterys dažniau kenčia psichologinį smurtą, kai manipuliuojama vaikais, šantažuojama, menkinamas jos autoritetas.
Skaudžiausią smurto prieš moteris poveikį patiria vaikai. Seniai įrodyta: jeigu vaikas mato smurtą tarp tėvų, jis pats patiria smurtą.
Šiuo metu sudėtinga finansinė situacija valstybėje turi tiesioginės įtakos buitinio smurto protrūkiui šalyje.
Virginija LAPIENĖ
