Teisėtvarka

Pareigūnai įsitikinę, kad rajone saugiau gyventi


Praėjusią savaitę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato darbuotojai, dalyvaujant svečiams, aptarė kriminogeninę padėtį rajone bei policijos komisariato veiklos rezultatus 2010 m. Buvo konstatuota, jog pernai nusikalstamumo augimas stabilizavosi. Šiais metais situacija turėtų būti panaši, nes vos atsigaunanti ekonomika beveik nepakeis kriminogeninės padėties. Ji liks sudėtinga, o finansavimas policijai sumažintas.


Nusikalstamumas stabilizavosi


Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Edmundas Zbarauskas, analizuodamas policijos komisariato veiklą praėjusiais metais, akcentavo, jog ne tik policija daro įtaką kriminogeninei padėčiai rajone. Nusikalstamumą lemia socialiniai, ekonominiai veiksniai, atsiradę krizės laikotarpiu: išaugęs nedarbas, smukęs darbo užmokestis, menka gyventojų perkamoji galia, apkarpytos socialinės programos. Viršininko teigimu, tai turi įtakos nusikalstamumo augimui. Pasak jo, 2008 m. prasidėjus krizei, pradėjo augti nusikalstamumas. Pernai jo augimas stabilizavosi: palyginti su 2009 m., nusikalstamų veikų užregistruota tik 0,9 proc. daugiau.


Praėjusiais metais užregistruotos 959 nusikalstamos veikos arba 9 daugiau nei užpernai. Ištirtos 528 arba 55,1 proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų – 72 daugiau nei 2009 m.


Taigi E. Zbarauskas patikino, jog rajone kasmet saugiau gyventi.


Pernai eismo įvykiuose žuvo 5 asmenys arba 6 mažiau nei ankstesniais. Užregistruotas 81 įskaitinis eismo įvykis – 2 daugiau nei 2009 m. Eismo įvykiuose sužeisti 96 žmonės. Beje, 2005-2007 metais žuvusiųjų keliuose buvo nuo 32 iki 38.


Pernai 8 neblaivūs vairuotojai sukėlė įskaitinius įvykius.


Vagys lenda į automobilius


Pernai užregistruoti 882 nusikaltimai arba 27 mažiau nei 2009 m. Ištirta 470 – daugiau nei ankstesniais metais. Užregistruoti 77 baudžiamieji nusižengimai – 36 daugiau nei užpernai.


Nusikaltimų suvestinėje daugiausia – 419 vagysčių arba 102 mažiau nei 2009 m. Kartu su baudžiamaisiais nusižengimais – 449 vagystės.


E. Zbarauskas akcentavo, kad sumažėjo vagysčių įsibraunant į gyvenamąją patalpą: užregistruotos 82 (33 mažiau nei 2009 m.). Tačiau vagys vėl ėmė brautis į transporto priemones. Užpernai buvo užregistruotos tik 2 šios vagystės, o pernai – 59.


Nesumažėjo didelės vertės turto vagysčių – užregistruotos 8 arba 2 daugiau nei užpernai. Jos neištirtos, nenustatyti jas padariusieji. Padaugėjo sunkių nusikaltimų: pernai užregistruoti 56, t. y. 24 daugiau nei 2009 m. Tačiau išaiškintas 51. Taip pat išaiškinti visi 6 nužudymo atvejai, 5 sunkaus sveikatos sutrikdymo, 7 seksualinio prievartavimo atvejai, baigtos tirti 5 iš 6 išžaginimo bylos.


Užregistruoti 22 plėšimo atvejai – 5 daugiau nei ankstesniais metais, o išaiškinta 16.


Padaugėjo sukčiavimų – užregistruoti 46, o turto sunaikinimo ar sugadinimo sumažėjo.


E. Zbarauskas akcentavo, jog nežymiai sumažėjo naminės degtinės gamybos ar laikymo atvejų: kartu su baudžiamaisiais nusižengimais – 44. „Sunku pasakyti, ar policijos veikla šioje srityje buvo šiek tiek silpnesnė, ar nuolatinis policijos dėmesys šiai problemai duoda rezultatų – vis mažiau žmonių imasi šio nelegalaus verslo, arba jį perkelia ten, kur mažiau rizikinga, – kalbėjo viršininkas. – Panaši padėtis ir su narkotinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti. Išaiškinta 10 tokių atvejų, t. y. 1 mažiau nei 2009 m. Tačiau neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti nustatyti 8 atvejai – dvigubai daugiau nei užpernai.“


E. Zbarauskas akcentavo, jog sumažėjo nusikalstamų veikų viešosiose vietose. Tačiau padaugėjo nepilnamečių, neblaivių asmenų padarytų nusikalstamų veikų.


Dėmesys saugiai kaimynystei


E. Zbarauskas kalbėjo, jog visuomenė policijos darbą vertina pagal jos lūkesčių išsipildymą, dažnai neatsižvelgdama į jos galimybes. „Todėl būtinas atviras dialogas ir bendradarbiavimas tarp policijos komisariato ir rajono visuomenės. Jos įtraukimas į šį procesą – sėkmingo policijos komisariato darbo garantas“, – teigė jis.


Praėjusiais metais Klaipėdos rajone buvo 85 policijos rėmėjai, priimta 12 naujų, tiek pat pašalinta. Vasarą policijos rėmėjai pasitelkiami užtikrinti viešąją tvarką masinių renginių metu, dalyvauja tiksliniuose reiduose kartu su prevencijos poskyrio tyrėjais, specialistais, kelių policijos pareigūnais. E. Zbarausko teigimu, rajone gyvavo 3 saugios kaimynystės grupės, o dabar – 13, jose dalyvauja 177 rajono gyventojai. Jis akcentavo, kad joms būtinas ypatingas dėmesys – jų turėtų daugėti.


Viršininkas taip pat priminė, kad policijos komisariate tik 139 pareigybės ir pagal programą šis skaičius turėtų padidėti, tačiau dėl lėšų stygiaus 21 neužimta. Beje, ankstesniais metais laisvų etatų buvo tik 16.


E. Zbarausko teigimu, šių metų kriminogeninė padėtis turėtų būti panaši į praėjusiųjų: liks sudėtinga, darbo krūviai nemažės, o finansavimas komisariatui, kaip ir visai policijai, sumažintas.


Pernai nusikalstamomis veikomis padaryta žala – 614 444 Lt, o 2009 m. – 506 262 Lt arba 21,4 proc. daugiau. Valstybei padaryta žala – 23 330 Lt, fiziniams asmenims – 438 091 Lt, juridiniams – 153 023 Lt. Nukentėjusiesiems atlyginta 142 962 Lt žala.



Seniūnijos Nusikalstamų veikų skaičius Išaiškinta (proc.)


Gargždų 211 56,9


Priekulės 168 52,4


Kretingalės 163 59,5


Sendvario 113 54


Dovilų 111 52,2


Dauparų-Kvietinių 49 32,7


Vėžaičių 51 54,9


Agluonėnų 12 16,7


Veiviržėnų 42 69


Endriejavo 18 61,1


Judrėnų 21 85,7


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių