Tautybės išskyrimas skatina neapykantos kalbą

Vis rečiau, tačiau dar pasitaiko, kai pavadinimuose, straipsniuose, garso ir vaizdo reportažuose neigiamame kontekste įvardijama tautybė. Tai formuoja nereikalingas neigiamas emocijas kitų tautybių žmonių atžvilgiu ir skatina neapykantos kalbą. Pavyzdžiui, išskiriama, kad buvo sulaikyti tam tikros tautybės neblaivūs žmonės ar pabrėžiama eismo įvykį sukėlusio vairuotojo ar nukentėjusiojo tautybė.

Formuoja stereotipus

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič pabrėžia, kad tautybės išskyrimas yra ne tik perteklinis, bet ir pavojingas veiksmas.

„Mums neturėtų rūpėti, kokios tautybės žmogus nusižengė įstatymams. Toks išskyrimas skaldo visuomenę ir tik užtvirtina nepagrįstų stereotipų plitimą, kad vieno žmogaus poelgis yra būdingas visiems tos tautybės asmenims. Daugelis dar turbūt prisimena repliką „Tai ko norėti, jie – visi tokie“. Netvarkingi? Nepatikimi? Nepunktualūs? Neatsakingi? Linkę nusikalsti? Tai yra tik keli pavyzdžiai, kokios savybės gali būti priskiriamos visiems vienos ar kitos tautybės žmonėms. Juk suprantame, kad taip būti tiesiog negali“, – sako A. Gaidarovič.

Tautybės išskyrimas provokuoja

Teisininkės teigimu, tautybės išskyrimas nėra geras nei teigiamu, nei neigiamu kontekstais. Tai ne tik formuoja klaidingą skaitytojų, klausytojų ar žiūrovų požiūrį, bet ir provokuoja neigiamus komentarus tiek naujienų portaluose, tiek socialiniuose tinkluose.

„Deja, vis dar yra anoniminių komentarų, o ir socialinėje erdvėje susikurti beveik anoniminę paskyrą yra labai nesudėtinga. Todėl ir matome viešojoje erdvėje tokius negatyvo pliūpsnius, kai po tekstu ar vaizdu pabrėžiama tautybė, lytis, religija ar seksualinė orientacija. Todėl kiekvienas, viešinantis informaciją įvairiais formatais, turėtų kelis kartus patikrinti, ar nepalieka neapykantos kalbą skatinančių nuorodų. Šiomis dienomis visi gyvename didesnės įtampos nuotaikomis. Neapsunkinkime dar labiau sau ir kitiems esamos situacijos“, – pataria ŽEIT atstovė.

Kaip elgtis pastebėjus tokius atvejus?

ŽEIT atstovų teigimu, pastebėjus neapykantos kalbos atvejų, būtina reaguoti. „Kuo daugiau abejingumo tokiems viešiems pareiškimams ar komentarams, tuo mažiau ir dėmesio skiriama neapykantos kalbos prevencijai. Todėl kviečiame visus, pastebėjusius panašių neapykantos kalbos apraiškų, pranešti ne tik mums, bet ir kreiptis į portalų, kurie skelbia tokius tekstus, redakcijas. Taip pat verta elgtis ir dėl komentarų socialiniuose tinkluose“, – ragina A. Gaidarovič.

Publikacija finansuota pagal Europos Sąjungos 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietybės programą.

Šioje publikacijoje išreikšta autoriaus nuomonė, jam tenka visa atsakomybė už turinį.

Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už galimą pateiktos informacijos naudojimą.


  • Kas yra neapykantos kalba?

    Tai yra kalba, rašymas, gestai ar bet kokia kita verbalinės ir neverbalinės komunikacijos priemonė, kuria asmenys ar socialinės grupės diskriminuojamos pagal tokius požymius: rasę, religiją, etninę ir tautinę kilmę, lytį, negalią, seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.

  • Kas yra neapykantos kurstymas?

    Neapykantos kurstymas yra viešas skleidimas (žodžiu, raštu) informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų), kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

  • Žodžio laisvė ir neapykantos kalba

    Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau ji numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių