Tautinių bendrijų išskirtinumas atsiskleidė Veiviržėnuose

Spindintys totorių tautiniai kostiumai, raštais išmarginti ukrainiečių.

Išsipusčiusių Veiviržėnų, Mažosios kultūros sostinės, renginius praturtino Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centro projektas „Mus vienija kultūra ir laisvė“, kurį remia Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės. Pirmasis jo pristatymas praėjusį penktadienį įvyko Amatų centre, kur surengta tautinių mažumų kostiumų paroda, veiksianti iki spalio 1 d. Švytėdami tautiniais rūbais svečiai savo identitetą atskleidė koncertinėje programoje. Keliaujantis festivalis – šio projekto dalis.

Šalia eksponatų – tautiškai pasipuošę atstovai

Praėjusio penktadienio pavakarę Veiviržėnų amatų centre prie įspūdingų tautinių mažumų kostiumų ir stendų ekspozicijos sukinėjosi iš uostamiesčio atvykę tautinių bendrijų atstovai, pasipuošę tautiniais rūbais. „Šis projektas įdomus, nes surinkta medžiaga apie tautines mažumas, Klaipėdoje pradėjusias kurtis devintame dešimtmetyje“, – parodos atidaryme akcentavo Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė.

Svarbi jos dalis – stendai, kuriuose pasakojama apie etninių bendrijų prioritetus. Vienoms svarbi švietėjiška veikla, kitoms – meninė. Ekspozicijoje nemažai vietos skirta sekmadieninių mokyklų temai. Pasak J. Butkevičienės, Klaipėdoje veikia tautinių mažumų sekmadieninės mokyklėlės. „Dabar tai vienas projektas, – atskleidė ji. – Labai svarbu, kad etninių mažumų jaunimas pažįsta protėvių, tautos kultūrą, kalbą – ji gyvuos ir ateityje, bus perduodama kitoms kartoms.“

Etninės bendrijos uostamiestyje atsirado skirtingu laiku. „Mūsų centro, veiklą pradėjusio 2011 metais, misija – puoselėti etninių mažumų tautinę kultūrą, sukurti erdvę, kurioje būtų ji pristatoma, be to, padėti vykdyti projektus“, – akcentavo J. Butkevičienė.

Pirmasis pristatymas – Mažojoje kultūros sostinėje

Parodoje eksponuojama 10 tautybių 14 kostiumų: baltarusių, totorių, ukrainiečių, lenkų, rusų, vokiečių, lietuvininkų, žydų, armėnų, azerbaidžaniečių. Vieni atvežti iš etninių tėvynių, kiti pasiūti Lietuvoje. Akys raibsta nuo jų spalvų ir įvairovės.

„Dėvėti tautinį kostiumą labai svarbu, nes juo apsivilkęs žmogus pristato savo protėvių kultūrą, be to, parodo, jog yra Lietuvos pilietis, bet kitatautis“, – kalbėjo J. Butkevičienė. Šio projekto, skirto Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui, sumanymas pristatyti tautinius kostiumus skirtingose Vakarų Lietuvos erdvėse. Pirmiausia – Veiviržėnuose, po to – Gargžduose, Priekulėje, Šilutėje. „Norime, jog kuo daugiau žmonių susipažintų, kiek tautinės mažumos nuveikė. Gal tai paskatins kažką burtis, galbūt aplankytuose miesteliuose atsiras tautinių kultūrų būrelis“, – vylėsi J. Butkevičienė.

Veiviržėnų amatų centro vadovė Valė Krauleidienė dėkojo už parodą, kuri gimė pernai užmezgus ryšius su Tautinių kultūrų centru. „Esame palaiminti, kad mūsų Mažojoje kultūros sostinėje pradėtas šis projektas. Manau, kad tęsis ilgas, įvairus bendradarbiavimas“, – sakė ji ir pridūrė, kad jų partneris – Veiviržėnų kultūros centras, o kuo daugiau į renginį įsijungia kolektyvų, tuo jis geresnis.

Tą saulėtą pavakarę Veiviržėnų miestelio skvere bendruomenė galėjo ne tik grožėtis tautiniais kostiumais, bet ir tautinių bendrijų koncertine programa – muzika, šokiais ir dainomis.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.