Tautinės lietuvių kultūros vizija pagal Simoną Daukantą

Pasak S. Daukanto, kraštovaizdis formuoja žmonių būdą, gyvenimas kartu su kaimynais – papročius. Tai kultūra, išauganti iš konkrečios vietos, kuriama žmonių, susigyvenusių su atšiauriu šiaurietišku kraštovaizdžiu.

Jei dar suskubsite Gargždų Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje įdėmiai apžiūrėti parodą, skirtą istorikui ir švietėjui, vienam iš pirmųjų lietuvių tautinio atgimimo ideologų Simonui Daukantui, daugiau sužinosite apie šį atkaklųjį žemaitį nuo Skuodo, klojusį pirmuosius lietuvių tautinės tapatybės pagrindus. Ieškoti mūsų istorijos šaltinių, juos tyrinėti ir rašyti knygas tautai, ją šviesti ir kelti jos savigarbą bei savo vertės supratimą jis laikė svarbiausiu savo uždaviniu.

Skuodo rajono Romualdo Granausko viešoji biblioteka svarbiausiu sau uždaviniu pasirinko kuo plačiau paskleisti žemaičių lietuviškojo sąjūdžio tautinės kultūros vizijos kūrėjų palikimo prasmę. Su skuodiškių projektais „Žemaičių kalba – 7/24“, „Gyvoji krašto atmintis“ ir S. Daukantui skirta paroda jau supažindinti aplinkinių rajonų gyventojai. Be jau minėto S. Daukanto, kurti kultūrinius pamatus moderniai lietuvių tautai anuomet siekė ir Simonas Stanevičius, Jurgis Pliateris, Kajetonas Nezabitauskas, Dionizas Poška. Kuo gi iš jų išsiskiria S. Daukantas?

Žinoma, pirmąja parašyta Lietuvos istorija „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, prieš 150 metų išleista Peterburge. Ta sukaktis, kaip teigia Skuodo bibliotekininkės, paskatino imtis projekto, kuriame visapusiškai apžvelgiamas S. Daukanto gyvenimas ir kūryba, bet labiausiai susitelkta į „Būdą…“, šios knygos aktualizavimą ir populiarinimą. Taigi, ką joje pirmąkart išsakė S. Daukantas ir už ką jam skiriame itin reikšmingą vietą Lietuvos kultūros istorijoje? Čia ketinu pasufleruoti ir moksleiviams, kurių mokymosi programoje visas ciklas pamokų apie S. Daukantą. Geriausiai būtų, kad jie savo akimis parodą pamatytų ir jos tekstus perskaitytų, susipažintų su pirmųjų leidinių faksimilėmis, istoriko mokslais, gyvenimo odisėjomis.

S. Daukantas yra pirmasis lietuviškų vadovėlių ir daugelio knygelių autorius. Parašė pirmąją lietuvių kultūros istoriją „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1845 m.). Pirmasis šiame veikale pavartojo šiuolaikišką aukštaičių (kalnėnų) sąvoką ir sukūrė nemažai naujadarų, prigijusių lietuvių kalboje (laikrodis, vietovė, prekyba, būdvardis…). Platino lietuvišką spaudą, ilgą laiką bendradarbiavo su Motiejumi Valančiumi.

Valstybinio mąstymo žmogus: savo raštuose aiškiai atskyrė tautą nuo valstybės, pagrindiniu skiriamuoju bruožu įvardijęs kalbą, visuomeninę santvarką, kasdieninio gyvenimo papročius. Pirmą kartą jo darbuose užfiksuota sąvoka – valstybė. Nemažai vietos skirta ir vietos savivaldai, jos atsiradimui. Pirmasis pateikė pinigų raidos istorijos faktą, apibūdino lietuviškas kaldintas monetas, auksinius pinigus bei aprašė prekybą lietuviškuoju auksu – gintaru. „Būde…“ visas skyrius skiriamas lietuvių karybos ypatumams, anot S. Daukanto, lietuviai buvę labai karingi. Savo raštuose tvirtino, kad valstiečiams būtina suteikti asmens laisvę, panaikinti baudžiavinę priklausomybę.

Praėjus dešimtmečiui po knygos išleidimo Rusijos carinės imperijos cenzūra susigriebė uždrausti ją platinti ir perspausdinti. Dėl to S. Daukantas paliko Varnius ir išsikėlė į nuošalesnę vietovę Latvijoje.

Kaip pažymėjo mūsų bibliotekoje viešėjusios skuodiškės bibliotekininkės, tiek nuveikęs tautos labui S. Daukantas nebuvo tinkamai įvertintas. Jį gimtajame krašte primena klėtelė, kurioje įrengtas memorialinis muziejus su ano meto buities eksponatais ir paminklai Papilėje, kur palaidotas (skulp. V. Grybas), ir Lenkimuose (skulp. R. Midvikis).

Ruošiant šią parodą daug prisidėjo tautodailininkai ir kiti kultūros žmonės. Pristatydamos parodą skuodiškės bibliotekininkės Gražina Daukantienė, Renata Griciūtė, Aušra Tiškienė, Silvija Puškorienė papasakojo ir apie kitus bibliotekos edukacinius planus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių