Tarybos narys sudomino aplinkosaugininkus

Politikui, verslininkui A. Liaudanskiui brolis gimtadienio proga padovanojo archyvinę vandens malūno nuotrauką, darytą 1920 m. Matyti, kad tuomet sukosi du ratai, vienas iš jų buvo apšiltintas, tad malūnas veikė visus metus.

 

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, „Trevenos“ degalinių tinklo vadovas Algirdas Liaudanskis Veiviržėnų seniūnijoje kuria įstabaus grožio sodybą ant Šalpės upės kranto. Kadaise šioje vietoje buvo Pagraumenės vandens malūnas, statytas dar XIX a. pab. Pastarojo sukimo ratų seniai nėra, tačiau likusius užtvankos akmenis politikas sutvirtino betonu. Tai pastebėjo aplinkosaugininkai ir suskubo analizuoti, ar nėra žalos žuvų migracijai.

Kaip pastatė, taip nugriaus?

Žinomas ekologas Erlandas Paplauskis informavo, kad Lietuvos vyriausybė yra patvirtinusi ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių sąrašą, ant kurių draudžiama statyti užtvankas. „Šalpė yra tame sąraše. Jokiems buvusios užtvankos darbams niekas negali išduoti jokio leidimo ir tikiu savo valstybe, niekas neišdavė ir neišduos, kokio lygio politikas to trokštų. Lietuvos vyriausybė yra patvirtinusi ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių sąrašą, ant kurių draudžiama statyti užtvankas. Šalpė yra tame sąraše.Jeigu ten padaryti užtvankos statybos, atstatymo darbai, jie turės būti panaikinti, ir esu tikras, kad savininkas tą užtvanką nugriaus lygiai taip pat, kaip ir pastatė. Taigi nieko čia baisaus neatsitiko, gaila tik, kad šiemet šlakių ir lašišų nerštui jau padarytas nuostolis, tikėkimės, kad kitais metais nerštavietė atsistatys“, – sakė ekologas.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys A. Liaudanskis tokias kalbas vadina visuomenės klaidinimu. „Prasidėjo rinkiminė kampanija, juk pavasarį – savivaldybių tarybų rinkimai. Tačiau tie, kurie mane skundžia aplinkosaugininkams, turbūt nežinojo, kad aš nekandidatuoju į mero postą“, – replikavo pašnekovas. Anot jo, žuvų migracijos keliams jokios žalos nėra. Kad tuo įsitikintume, politikas sutiko priimti „Bangos“ korespondentus į savo kiemą, šalia šniokščiančios Šalpės upės.

Žalos tvirtina nepadaręs

„Bangos“ automobiliui įriedėjus į trinkelėmis išklotą erdvų kiemą, žvilgsnį patraukia buvusio vandens malūno pagrindinis pastatas. Išlikę akmenų pamatai, virš jų vadinamoji betoninė karūna, ant kurios senovinių plytų mūro sienos juosta. „Medžio apdaila pagal šių kraštų žemaitišką stilių, gegnių galai bei vėjalentės – taip pat. Abu su žmona norėjome išsaugoti kuo daugiau autentikos“, – replikavo A. Liaudanskis, pakvietęs užeiti vidun. Peržengus slenkstį ant sienos pasitinka įspūdingi piešiniai. „Tai Šiaulių dizainerių darbas, piešė laku. Kadangi girnų padaryti nėra galimybės, tai jos atsispindi ant sienos ir primena praeitį“, – pasakojo A. Liaudanskio šeimai ši vieta artima, mat kadaise vandens malūno patalpose yra gyvenęs žmonos senelis su šeima ir dirbęs malūnininku.politikas. Jo planuose – ir vieno vandens malūno rato pastatymas. Jis būtų pritaikytas ekspozicinėms reikmėms. Atvykusieji galėtų išvysti, kaip anksčiau buvo malami miltai.

Paklaustas apie užtvankos atstatymą ir galimą žalą žuvims, atsakė: „Pirmiausia tiek užtvanka, tiek išlikusios buvusio tilto atramos yra mano nuosavybė, atsispindinti kadastrinėje byloje. Iš akmenų tarpų išvaliau dumblą, pašalinau žoles. Vietoj to dumblo kažkiek įterpiau betono, kad sutvirtinčiau, akmenys neriedėtų. Takas žuvų migracijai yra paliktas ir net pagilintas. Pagal žuvitakių projektuotojus buvo rekomenduojama palikti 0,4 kvadratinius metrus, mes palikome – 0,5, tad dar daugiau. Dabar vanduo bėga per užtvankos viršų. Beje, pavasarį čia būna tokie potvyniai, kad buvo net rūsį užtvindę“, – pasakojo A. Liaudanskis.

Pasielgė nelabai gerai

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys akcentavo, kad tiek malūnas, tiek užtvanka yra seni registruoti statiniai. „Užtvanka yra sutvirtinta, tačiau ar pagerėjo sąlygos žuvims – diskutuotinas klausimas. Tyrimas tebevyksta, ant mano darbo stalo – pluoštas dokumentų, kai kurie – praėjusio šimtmečio pradžios. Manau, kad sąlygos žuvų migracijai nėra pagerintos, atlikti darbai gali daryti įtaką vandens lygiui. Kas toliau? Turbūt nebus apsieita be ekspertų, mokslininkų įsikišimo, kurie pateiks savus siūlymus. Yra įvairūs sprendimo būdai. Vienas iš galimų – prie esamos vandens pralaidos įrengti 2–3 papildomus, artimus natūraliai aplinkai baseinėlius, kurie atliktų žuvitakio funkciją. Kas dabar yra padaryta, tai galėtų būti žuvitakio pradžia“, – įsitikinęs A. Kairys.

Paklaustas, ar A. Liaudanskis prieš tvarkydamas užtvanką turėjo gauti kokį nors leidimą, atsakė: „Manome, kad taip, tačiau konkrečiai, kokie leidimai ir dokumentai turėtų būti parengti, mes taip pat diskutuojame.“ Pašnekovo nuomone, dokumentacijos reikėtų. Juolab kad užtvanka yra apibūdinama kaip žuvims sunkiai praeinama ir rekomenduojama sudaryti geresnes sąlygas žuvų migracijai, išmontuojant esamas kliūtis ar įrengiant žuvitakį.

Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus vedėjas Antanas Gonta telefonu teigė, kad A. Liaudanskis nelabai gerai pasielgė, tačiau per daug nieko ir nesugadino. Viską reikia tik patobulinti, įrengti vadinamuosius slenkstukus, kad migruojančios žuvys ne kristų, o kildamos aukštyn upe turėtų ir kur pailsėti.

Tikisi ES lėšų

A. Liaudanskis pasakojo, kad dar birželio mėnesį buvo atvykę atstovai iš Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos – 5–6 žmonių delegacija. „2008 m. yra parengtas planas dėl žuvų pralaidų įrengimo Lietuvoje. Tai oficialus dokumentas, kuriame minima ir Šalpė, Pagraumenos malūnas. Planuojama ne panaikinti, o pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas. Būtų parengtas žuvitakio projektas ir sutvarkyta užtvanka. Tam Žuvininkystės tarnyba tikisi gauti lėšų iš Europos Sąjungos“, – informavo Tarybos narys.

Jo žodžius patvirtino Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus vedėjas A. Gonta: „Iš tiesų tai vyksta. Neseniai žuvų praėjimo takus sutvarkėme Tauragės rajone, neaplenkėme ir Plungės, Kelmės rajonų…“


Įdomu

  • Pagraumenės malūnas priklausė grafų Platerių giminei. „Grafienė Felicija Laimė Broel-Platerienė kartais atostogaudavo Švėkšnoje, Genovaitės viloje. Po dvi vasaras trukusio įkalbinėjimo grafienė sutiko parduoti malūną“, – džiaugėsi „Trevenos“ degalinių tinklo vadovas A. Liaudanskis.
  • Nupirktas pastatas buvo itin prastos būklės, gyvenusieji žmonės nieko nesaugojo, pardavė, ką galėjo. Iš senojo vandens malūno įrangos išliko tik viena betoninė girnapusė.
  • Vėliau prasidėjęs teritorijų planavimo-projektavimo procesas, anot politiko, buvo ilgas ir sudėtingas. Šiuo metu jau yra įrengtas ne tik pagrindinis buvusio malūno pastatas su 10 kambarių antrame aukšte, bet ir vasaros virtuvė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių