Taryba nuotoliu įveikė 40 klausimų darbotvarkę
Ketvirtadienį sušauktas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdis vis dar vyko nuotoliniu būdu. Dėl techninių problemų vietos politikų priimamų sprendimų gyventojai neturėjo galimybės stebėti tiesiogiai, tačiau vėliau paviešintas posėdžio įrašas. Darbotvarkėje buvo 40 sprendimų projektų.
Muziejaus „Astorijoje“ nebus
Iš 27 Tarybos narių dalyvavo 26, nebuvo tik vicemerės Violetos Riaukienės (turi biuletenį). Meras Bronius Markauskas informavo, kad dėl kito posėdžiu bus sprendžiama, ar jis dar vyks nuotoliu, ar jau bus renkamasi į posėdžių salę.
Vietos politikai nusprendė pripažinti netekusiu galios 2017 m. Tarybos sprendimą, pagal kurį buvo numatytas nekilnojamojo turto pirkimas Gargždų krašto muziejaus plėtrai. Šių metų gegužės 18 d. buvo gautas Gargždų krašto muziejaus raštas, kuriame prašoma atšaukti minėtą sprendimą, nes kokybiškai, inovatyviai veiklai vykdyti reikalingas patalpų plotas esą turėtų būti didesnis nei galimybė projektuoti ir įrengti numatytame plote – Sodo g. 5A, Gargždai (buvusios kavinės „Astorija“ patalpose). Gargždų krašto muziejaus direktorės Sigitos Bučnytės prašymu bus ieškomos naujos tinkamesnės patalpos muziejaus plėtrai. Opozicijoje esantys Tarybos nariai – tiek Sigitas Karbauskas, tiek Ligita Liutikienė – išreiškė norą pamatyti savo akimis direktorės S. Bučnytės raštą, tad nuspręsta, jog pastarasis bus persiųstas visiems Tarybos nariams.
Išeitis – naujas pastatas?
Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkas Vytautas Butkus pasiūlė protokolinį pavedimą – pavesti Administracijos direktoriui sudaryti darbo grupę, jos darbe kviečiant dalyvauti Tarybos frakcijų, Gargždų krašto muziejaus, Jono Lankučio viešosios bibliotekos atstovus. Jiems būtų pavesta išnagrinėti naujo Gargždų krašto muziejaus, bibliotekos ir konferencijų centro pastato statybų galimybę bei pateikti siūlymus Tarybai. Protokoliniam pavedimui pritarta bendru sutarimu.
Gargždų krašto muziejaus direktorė S. Bučnytė „Bangai“ sakė, kad teigiamai vertina pastato muziejui ir bibliotekai, konferencijų centrui statybų idėją. „Nuolat bendradarbiaujame, tad vieni kitus papildytume, gimtų dar įdomesnės programos“, – neabejoja ji. Šiuo metu Gargždų krašto muziejus turi apie 14 tūkst. eksponatų per visus filialus. Daug gauna dovanojimo būdu, tačiau dėl vietos stokos neturi galimybės visų eksponuoti, juolab stambesnių eksponatų. „Gargždiškio meno kūrėjo, tapytojo a. a. Juozo Ramanausko darbų kolekciją teko atiduoti Kretingos muziejui, nes neturime, kur laikyti. Dėl šios priežasties nevykdome ir nuoseklaus eksponatų rinkimo, kolekcijų. Archeologiniai radiniai iš rajono atitenka kaimyniniams muziejams, pavyzdžiui, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Jei norėtume gauti archeologinius radinius, reikia ir atitinkamų sąlygų, ir archeologo etato“, – aiškino Gargždų krašto muziejaus direktorė. Ji akcentavo, kad lankytojų iki karantino muziejuje vis daugėjo, dabar jie vėl pamažu sugrįžta. Dabartinis muziejaus pastatas, S. Bučnytės teigimu, ir per ankštas, ir nereprezentatyvus. Per edukacijas būna, kad susirenka 30 mokinių klasė, sunku rasti vietos net apsisukti, tai riboja edukacijų galimybes.
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos l. e. direktoriaus pareigas Diana Ciparienė vienareikšmiai pritaria bendram bibliotekos ir muziejaus projektui, kuriame būtų ir konferencijų centras. „Daug mūsų veiklos yra susiję su kraštotyrine medžiaga, kurią bibliotekininkai renka tarsi darbščios bitelės. Netgi kuriant muziejų dalis duomenų yra būtent iš mūsų kraštotyros sukauptos medžiagos. Jau dabar matau bendrą bibliotekininkų ir muziejininkų ateities veiklos viziją: vieni kitus puikiai papildytume. Tai tikrai būtų stiprus edukacijos centras: šiuolaikinės bibliotekos ir inovatyvaus muziejaus derinys“, – „Bangai“ savo nuomonę išsakė D. Ciparienė.
Išlydės su šešiomis išeitinėmis
Politikai patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos ir Gargždų sporto centro direktoriaus Antano Blinstrubo susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo nuo birželio 30 d. šalių susitarimu. Pavesta Gargždų sporto mokyklos buhalteriui darbo santykių nutraukimo dieną A. Blinstrubui išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir šešių A. Blinstrubo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Tarybos narys Raimondas Simonavičius teiravosi, kodėl, nors priklauso dviejų mėnesių išeitinės išmokos, skiriamos šešios. Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas paaiškino, kad pagal darbo stažą priklauso penkios išeitinės, o šeštoji – tai derybų rezultatas. Vicemerė Audronė Balnionienė pridūrė, kad A. Blinstrubas dirbo 42 metus, tad šeštoji išmoka – tai tarsi rajono gyventojų pagarba už tiek daug išugdytų sportininkų. Meras B. Markauskas vis dėlto atkreipė dėmesį, kad posėdis – ne vieta, kur vieni daugiau, kiti mažiau reiškia meilę. „Nenorėčiau, kad prasidėtų lenktyniavimas“, – sakė jis. S. Karbauskas pareiškė norįs gauti duomenis, kiek ir kas gavo išeitinių išmokų, atleidžiant iš Savivaldybės administracijos, vykdant jos reformą. Minėto politiko žiniomis, taip pat buvo išėjusiųjų su šešiomis išeitinėmis išmokomis. Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Vaidotas Jasas patikino, kad šešių išeitinių negavo nė vienas, tačiau buvo gavusiųjų 5.
Nusiskundimų negavo
Nors Klaipėdos rajono meras B. Markauskas ragino vietos politikus nenukrypti nuo darbotvarkės, pasitaikė tokių atvejų. Tarybos narys S. Karbauskas teiravosi Administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus, kokia situacija atvėrus darželių ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos specialiojo ugdymo skyrių. „Viskas gerai. Skaičiai nėra tokie, kokių tikėjomės. Vaikų grupėse yra ir po 5, ir po 15. Trečiadienį buvo beveik 800 vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Nors gegužės 18 d. planavome, kad ateis 1 100 ugdytinių. Tad sunku ką nors prognozuoti. Įstaigos pasiruošusios, jokių nusiskundimų dėl veiklos nesame gavę“, – užtikrino A. Petravičius. Iš bendrojo ugdymo įstaigų vaikus priima Priekulės gimnazija, turinti specialų ugdymo skyrių, čia yra 9 ugdytiniai, turintys didelių ir labai didelių specialių ugdymosi poreikių. Jie čia praleidžia dieną ir grįžta namo. Kitos bendrojo ugdymo mokyklos toliau dirba nuotoliu. Tačiau nuo birželio 1 d. prasideda konsultacijos abiturientams, bus renkamasi grupėmis ir pan.
„Turime laiko ruoštis rugsėjui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numatė 1,5 mln. eurų mokytojų kompiuteriams. Per vasarą bus dėliojamos ugdymo programos, analizuojamos galimybės mokinius į ugdymo įstaigas vežti bent kas antrą dieną ir pan.“, – užsiminė A. Petravičius.
Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.
