Taromatai: švaresnė aplinka ir pilnesnė kišenė

Gargždų miesto gyventojai įpranta prie naujosios vienkartinių pakuočių užstato sistemos. Per beveik tris mėnesius rajone surinkta 3,3 mln. pakuočių. Gargžduose – 300 000, vadinasi, į gargždiškių kišenes sugrįžo 30 000 eurų.

Tampa įpročiu

Nuo vasario mėnesio visoje Lietuvoje pradėjo veikti užstato sistema vienkartinei stiklo, plastiko ir metalo tarai. Parduotuvėse įsigydami produkcijos stilizuota „D“ raide pažymėtoje pakuotėje, už ją kasoje mokame 10 centų, kuriuos galima susigrąžinti pakuotę atnešus į bet kurį taromatą. Tokie įrenginiai jau pastatyti Gargžduose prie „Maximos“, „Norfos“, IKI prekybos centrų.

„Kai sistema startavo, daugiausia buvo priduodama stiklinių alaus ir giros butelių, o kovą grąžinamų vienkartinių pakuočių kiekiai pralenkė daugkartinius. Per beveik tris mėnesius rajone surinkta 3,3 mln. pakuočių. Gargžduose – 300 000, vadinasi, į gargždiškių kišenes sugrįžo 30 000 eurų“, – rezultatus „Bangai“ pristatė „Užstato sistemos administratoriaus“ generalinis direktorius G. Varnas.

„Kai sistema startavo, daugiausia buvo priduodama stiklinių alaus ir giros butelių, o kovą grąžinamų vienkartinių pakuočių kiekiai pralenkė daugkartinius. Per beveik tris mėnesius jau grąžinta 300 000 pakuočių“, – rezultatus „Bangai“ pristatė „Užstato sistemos administratoriaus“ generalinis direktorius Gintaras Varnas.

Užstato sistemoje dalyvauja gėrimų pakuotės, labiausiai teršiančios aplinką – tai mineralinio vandens, įvairių limonadų, alaus, sulčių. Anot Klaipėdos rajono ekologų klubo „Žalioji žemė“ nario Michailo Denisenko, taromatai formuoja gyventojų įpročius, mažinančius šiukšlių gamtoje kiekį. „Džiaugiuosi šia iniciatyva. To visuomenei reikėjo jau žymiai anksčiau. Per akciją „Darom“ savo akimis įsitikinau, kad gamtoje išmetama ženkliai mažiau taros. Manau, kad tai itin pasijaus dar labiau atšilus orams, kai galimybė susigrąžinti pinigus sudrausmins poilsiautojus“, – mintimis dalijosi ekologas.

Surenkamos taros kiekiai tik augs. Mat nuo gegužės 1 d. visa užstato sistemoje dalyvaujanti tara bus paženklinta. Kaip tikino G. Varnas, didėjantis pakuočių skaičius taromatuose negąsdina. „Esame visiškai pasiruošę išaugusioms darbų apimtims: surinkta tara bus dažniau išvežama iš parduotuvių, o Skaičiavimo centre, į kurį atkeliauja visos surinktos pakuotės, dirbs net kelios pamainos. Čia įdiegtos technologijos leidžia apdoroti iki 2 mln. vienkartinių pakuočių kasdien“, – tikino VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ direktorius.

Gargždų mieste aplinkos tvarkymą kuruojanti darbininkė Diana Sobolevskienė pastebi, kad, deja, reikalavimų neatitinkančios pakuotės ir toliau mėtomos, kur papuola.

Per dieną – iki 10 eurų

„10 pakuočių į taromatą mūsų šeimai reiškia papildomą duonos kepalėlį. O tai, skaičiuojant kiek­vieną centą, tikrai nėra smulk­mena“, – „Bangos“ žurnalistei sakė prie Klaipėdos teritorinės darbo biržos sutikta gargždiškė, kuriai taros rinkimas padeda galą su galu sudurti. „Darbo paieškas ilgina skaudanti nugara, negaliu kelti nieko sunkaus. Namuose laukia trys mokyklinio amžiaus vaikai. Kaip kitaip verstis? Tuščių pakuočių prašymo iš kaimynų, tiek rinkimo iš rūšiavimo konteinerių tikrai nelaikau nusižeminimu“, – pridūrė vardo viešinti nenorėjusi bedarbė.

„Gargždų švaros“ direktorius R. Martinkus džiaugėsi, kad Gargžduose asocialūs asmenys gana kultūringi: „Dar neužfiksavome nė vieno suniokoto konteinerio.“

Atsakingiau į šiukšlių išmetimą pripažįsta pradėjęs žiūrėti ir studentas Vilhelmas Simėnas. Prie „Norfos“ prekybos centro sutiktas jaunuolis į taromatą atnešė 20 stiklo ir plastiko pakuočių. „Argi papildomi centai kišenėj pamaišys?“ – juokavo vaikinas.

Ne paslaptis, kad greičiau už tinginius taros rinkti skuba asocialūs asmenys, kuriems tušti buteliai net tampa pragyvenimo šaltiniu. Šalia taromato, esančio greta „Maximos“, lūkuriavęs benamis Viktoras sakė, kad tokio aukso amžiaus jau seniai nebuvo. „Galiu retkarčiais pasilepinti ir lašiša, ir alumi geresniu. Net „Teleloto“ bilietą praėjusią savaitę pirkau. Per dieną už surinktą tarą išsikeičiu iki 10 eurų. Tereikia žinoti pelningiausius taškus, kurių neišduosiu. Juk konkurencija didelė“, – kasdienybe dalijosi laimingas pakuočių rinkėjas.

Įmonės „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus džiaugėsi, kad Gargžduose asocialūs asmenys gana kultūringi: „Dar neužfiksavome nė vieno suniokoto konteinerio. O štai Klaipėdoje benamiai ne juokais įsiaudrinę siaubia konteinerius ieškodami pažymėtos taros. Mūsiškiai ramesni ir galbūt sumanesni. Jie prie ilgų lazdelių prisiklijuoja plastilino ir gražiai išsitraukia „grobį“.