Tai žinotina

Lėtinius susirgimus gydyti padės pacientus motyvuosiančios slaugytojos

Gargždų šeimos medicinos klinikoje pradėta teikti nauja paslauga – lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL) sergančių pacientų konsultavimas ir motyvavimas. Paslaugą pagal specialią metodiką teikia slaugytojos, pacientus individualiai priimančios pagal paskirtą laiką. Klaipėdos universiteto iniciatyva į Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrą atkeliavęs projektas padės pacientams daugiau sužinoti apie savo ligą, vykdyti gydytojo paskirtą gydymo planą, net keisti gyvenseną. Projektą paskatino ant gydytojų pečių gulantys dokumentacijos kiekiai, kurie neretai atima ligonio konsultacijai skirtą laiką.

Gilins žinias apie ligą

Pastaruoju metu daugelis šalių, tuo pačiu ir Lietuva, daugėjant lėtinių susirgimų, patiria didėjančius pacientų srautus pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose. Vykdydamos „ImPrim“ projektą septynios Baltijos jūros regiono šalys susitelkė ieškodamos būdų pagerinti pirminės sveikatos priežiūros kokybę bei tobulinti jos finansavimo mechanizmus. Projektas vykdomas antrus metus.

Praėjusią savaitę Gargždų šeimos medicinos klinikoje surengtas seminaras Pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) dirbantiems gydytojams bei slaugytojoms, taip pat kaimiškose vietovėse dirbantiems medikams.

Medicinos darbuotojus su projekto tikslais bei laukiamais rezultatais supažindino Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vadovas prof. dr. Arnoldas Jurgutis bei projekto veiklos koordinatorė Vaida Juknevičiūtė. Gargždų PSPC viltimis įgyvendinant projektą dalijosi vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Janina Ačienė.

Sergančiųjų lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis pacientų konsultavimo ir motyvavimo paslaugos teikiamos sergantiems išemine širdies liga, taip pat arterine hipertenzija arba padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, bronchų astma.

Paslaugos tikslas – sumažinti sergančiųjų lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis pacientų ligos paūmėjimo atvejus, komplikacijas, hospitalizacijų skaičių, po gydytojo konsultacijos suteikti pacientui žinių bei įgūdžių, kurie padės teigiamai keisti gyvenimo būdą padedant valdyti pagrindinius rizikos veiksnius bei skatinti savarankišką ir atsakingą sveikatos priežiūrą.

Baimės ne visada pagrįstos

Pagal individualiai paskirtą laiką pacientus konsultuoja slaugytojos Asta Pareigytė ir Virginija Šepikaitė. Darbuotojos yra išklausiusios projekto mokymų ciklą, dirba pagal specialią metodiką. Seminare medikams pristačiusios pavyzdinius projekte dalyvaujančių pacientų atvejus, slaugytojos akcentavo dvejopą naudą. V. Šepikaitė pasidalijo praktika, kai tokios konsultacijos LNL sergančiai ir viršsvorį turinčiai pacientei padėjo pakeisti požiūrį į savo mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, paskatino laikytis gydymo plano. Tačiau A. Pareigytė teigė susidūrusi su priešingu pacientės nusistatymu – arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu serganti bei viršsvorio kamuojama, į ketvirtą dešimtį teįkopusi moteris nenoriai paiso rekomendacijų. Ji turėjo peržiūrėti parengtą pacientės motyvavimo planą, numatyti kartotinas konsultacijas bei papildomai derinti savo veiksmus su pacientės gydytoju.

Prof. dr. A. Jurgutis akcentavo, kad pastarojo tipo atvejų teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas netrūksta. „Pacientų srautas per dvidešimtmetį stipriai padidėjo. Ne gana to, pacientai tampa reiklesni, labiau pasitikintys savimi, turintys savos informacijos, kuri kartais prasilenkia su gydytojo teikiamais moksliškai pagrįstais faktais. Taigi projektu ir siekiama, kad slaugytoja talkintų gydytojui ten, kur jos kompetencija leidžia. Šie mokymai atėję iš Švedijos, kur slaugytojos jau ilgą laiką savarankiškai dirba su pacientais. Aišku, jos neskiria vaistų ir gydymo, o tik reaguoja į individualius paciento ypatumus. Juk dažnai pacientas turi įvairių baimių, pavyzdžiui, kad reguliariai vartojant vaistus prie jų galima priprasti ir pan. Konsultacijos leis pacientui suvokti skirto gydymo tinkamumą, geriau valdyti rizikos veiksnius, įgalins savikontrolei, t. y. patiems matuotis kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje ir pan. Aišku, jei gydytojas turi laiko įvairiapusei konsultacijai, jis įvertina visus paciento niuansus, bet dažnai tam nelieka laiko“, – teigė projekto Lietuvoje iniciatorius A. Jurgutis.

Gargždų PSPC vyr. gydytojas Petras Serapinas įsitikinęs, kad naujoji paslauga – lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL) sergančių pacientų konsultavimas ir motyvavimas – yra puiki idėja. Belieka sulaukti, ar ji pasiteisins. Gydytojas vylėsi, kad ateityje paslaugos užtikrinimui bus skirtas papildomas finansavimas. Jis priminė, kad šiuo metu Gargždų šeimos medicinos klinikoje dirba 10 šeimos ir vidaus ligų gydytojų, po du chirurgus ir ginekologus, dar 4 šeimos gydytojai dirba ambulatorijose. Su kiekvienu iš šių medikų dirba po vieną slaugytoją. „Didžiausias absurdas, sunkinantis gydytojų darbą, yra vaistų išrašymo procedūra. Ji atima ne mažiau kaip pusę jų darbo laiko“, – teigė P. Serapinas.

Statistiniais duomenimis, Gargždų PSPC šeimos gydytojai per darbo dieną (6 val.) priima po 10–40 pacientų. Priėmimų skaičius, anot vyr. gydytojo, priklauso nuo metų mėnesio, sergamumo, aptarnaujamos apylinkės dydžio, paties mediko operatyvumo ir kt.

Jolanta VENSKUTĖ