„Svogūnas“ padėtų pažvelgti iš šalies

Kartu su Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja Monika Vaišnoriene atkreipėme dėmesį į „Bangos“ laikraščio rubrikoje „Žurnalisto pastabos“ išspausdintą straipsnį „Į tiesą – „tralialiuškomis“.

Minėtoje publikacijoje pusiau rimtai, pusiau juokais kalbama apie kai kuriuos rajono politikus, jų pomėgius, palyginama su „Auksinių svogūnų“ tradicija vienoje iš televizijų. Su ponia Monika mokykloje aptardami straipsnį priėjome prie tokios išvados: jeigu šalyje pasišaipoma iš Seimo narių, kitų žinomų asmenų, tai kodėl tokia priemonė negalėtų atsirasti ir mūsų rajone? Juk sveika pasijuokti ir iš savęs, ir iš kitų. Galbūt visokių nuklydimų ne tik tarp politikų, bet ir kitose mūsų gyvenimo srityse apstu?

Sielojuosi, jog šiemet tokios iniciatyvos rajone nebuvo, niekas „svogūnų“ teikimo ceremonijos nesurengė, tad man skirtas „svogūnas“ prašvilpė pro šalį. Aš tikrai buvau vertas, nes pripažįstu, kad Savivaldybėje nesusituriu ir išsakau pastabas, kai nuolat girdžiu netaisyklingai kirčiuojant „departamentas“, „klausimas“. Mano nuomone, per tiek metų rajono politikai jau galėtų išmokti taisyklingai pasakyti. Tad negaliu nutylėti, kad minėti ir kiti žodžiai tariami nesilaikant kirčiavimo taisyklių. Kartais politikai tyčia nesistengia taisyk­lingai kalbėti, todėl negaliu praleisti pro ausis, kad suaugę dėdės posėdžių salėje klaidina žmones. Keista, jog jie išmano sudėtingus ūkio klausimus, bet kai prasižioja, tai kai kurių kalba tartum su akėčiomis šliaužtų per dirvoną – negali klausyti ir nenoromis išsprūsta replika. Kai kas man sako, jog turiu pasiklausyti ir Seimo narių, atseit kaip pastarieji kalba. Atsakau, jog ne šventieji puodus žiedžia. Savivaldybės taryboje tik 27 nariai, o Seime 141 ir juos suvaldyti beveik neįmanoma. Kiek tenai ambicingų žmonių? Pabandyk užkliudyti, tai išgirsi visokių išvedžiojimų su naujomis gramatikos taisyklėmis.

Vis dėlto žaviuosi daugelio savo kolegų kalba, nes jie, kiek žinau, jai skiria didelį dėmesį. Visada reikia atsiminti, kad politiko kalbą teigiamai arba neigiamai vertina ne tik kolegos, bet ir kiti žmonės.

Tikiu, jog mūsų rajone yra sumanių kultūros darbuotojų, kurie sudarys puikias sąlygas „svogūnui“ atsirasti ir rajono scenoje. Esame per daug rimti, kartais ypač surūgę, retai išvysi šypseną veide, o gyvename vieną gyvenimą, todėl reikia nebijoti ir iš šalies pažvelgti į save.

Albinas KLIZAS

Rajono Savivaldybės tarybos narys