Švietimas

Specialioji mokykla įsikūrė mokyklos bendrabutyje


Panaikinus Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, Priekulės specialioji mokykla vėl grąžinta rajono Savivaldybės administracijos Švietimo skyriui. Nors ir pasikeitė administracinė priklausomybė, tačiau esminių pokyčių nebus. Taupant lėšas, mokomasis korpusas ir administracija iš dabartinio pastato perkelta į netoliese esantį mokyklos bendrabutį. Sumažėjus mokinių skaičiui, sumažėjo pedagoginio darbo krūviai.


Prieš gerą dešimtmetį Priekulės specialiojoje mokykloje mokėsi apie 180 mokinių. Šiais mokslo metais susirinko 36 specialiųjų poreikių vaikai, dirba 17 pedagogų.


„Džiaugiamės, kad mus priėmė į Klaipėdos rajono švietimo sistemą. Juk kaimyniniuose rajonuose vaikus išskirstė, tai yra integravo į bendrojo lavinimo mokyklas, nors jie turėjo mokytis pagal specialiąją programą, – kalbėjo Priekulės specialiosios mokyklos direktoriaus pavaduotoja Violeta Mišeikienė. – Rajono Savivaldybės taryba patvirtino Priekulės specialiosios mokyklos nuostatus. Tenka pastebėti, kad ir iki šiol mūsų mokykla, priklausiusi apskričiai, palaikė glaudžius ryšius su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Švietimo skyriumi, be to, dalyvavome Švietimo centro renginiuose.


Priekulės specialiosios mokyklos direktorius Antanas Morkeliūnas tikisi, kad dabar bus sėkmingiau sprendžiamos ugdymo problemos. „Ugdymo procesas vyks pagal 2010-2011 metų ugdymo planus“, – sakė direktorius.


Taigi pasikeitimų nebus, išskyrus tai, jog iš dabartinio pastato mokomasis korpusas ir administracija perkeliama į kitas patalpas – į šalia esantį bendrabutį. Pasak direktoriaus, patalpas į klases pertvarkė patys mokyklos darbuotojai. Čia mokiniai ne tik mokosi, bet ir nuo pirmadienio iki penktadienio nakvoja, čia pat esančioje valgykloje per dieną 5 kartus maitinami.


Pavaduotojos V. Mišeikienės manymu, specialiųjų poreikių vaikams reikalinga tokia mokykla, nes jiems sunku bendrojo lavinimo mokykloje.


„Tiesa, šeimų, kuriose tėvai rūpinasi savo atžalomis, vaikams geriau. Sunku asocialiose šeimose augantiems vaikams. Jų namai – čia: jie ugdomi, maitinami, prižiūrimi. Juk mūsų mokykloje dirba specialieji pedagogai, logopedai.“


Direktorius pasidžiaugė, kad Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos vadovai leidžia sportuoti savo salėje – specialiųjų poreikių vaikai pasiekia gerų sporto rezultatų.


Šios mokyklos vadovai prisipažino tikintys, jog išlikusi ugdymo įstaiga veiks ne vienerius metus. Jie mąsto apie specialiąsias klases, kurios būtų vidurinės mokyklos filialas.


Problema


Susikirtusias nuomones suvienijo vėtra


Priekuliškiai, prieš porą metų prieštaravę, kad vykdant vandens ir nuotekų trasų klojimo projektą Žalgirio gatvėje būtų nukirsti seni storakamieniai uosiai ir klevai, įbauginti vasarą siautusių vėtrų, kreipėsi į seniūniją, kad būtų kažkas su jais daroma ir nekeltų pavojaus. Priekulės seniūnijos vadovai kreipėsi į rajono Savivaldybę dėl šių medžių būklės įvertinimo.


Priekulės seniūno pavaduotoja Daiva Bliūdžiuvienė pasakojo, kad prieš porą metų mieste vykdant vandens ir nuotekų trasų klojimo projektą, buvo numatyta nupjauti senutėlius medžius, augančius abipus Žalgirio gatvės.


Jų kamienai buvo sutrešę, į išpuvusią drevę galėjai įkišti koją. Buvo aišku, kad jie silpni ir, vėjui stipriau pūstelėjus, gali nulūžti. Tačiau nemaža dalis miestelėnų ėmė prieštarauti, kad jie būtų nukirsti. Jų argumentas – nesunaikinti medžių – praeities liudytojų.


Tik Žalgirio gatvės gyventojai prašė, jog šie „istoriniai reliktai“ – seni, išpuvusiais kamienais medžiai – būtų nupjauti. Gyvenantieji šalia suvokė realų pavojų ir nesivadovavo sentimentais. Tačiau „senoliai“ tebelinguoja iki šiol. Kokį jie pavojų kėlė, oponentai suvokė tik šią vasarą, praūžus vėtroms.


„Stiprus vėjas šioje gatvėje nulaužė didžiulę vieno medžio šaką, kuri užkrito ant elektros laidų, ir žmonės liko be elektros. Pusiau perskilo vieno „senolio“ kamienas, nulūžo viršūnė, vėjas prilaužė gausybę šakų, kurios nukrito ant intensyvaus judėjimo kelio ir trukdė eismui. O galėjo būti dar baisiau, kaip kitose vietovėse.


Pasak pavaduotojos, žmonės atėjo į seniūniją ir prašė Žalgirio gatvėje nupjauti medžius. „Vieną, itin pavojingą, nupjovėme. Dėl kitų pateikėme prašymą rajono Savivaldybės želdinių priežiūros komisijai, kad įvertintų šių medžių būklę: ką nupjauti, ką genėti,“ – kalbėjo D. Bliūdžiuvienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių