Sveikatos nepasiskolinsi

Rajonų ligoninės – be skubios chirurgų pagalbos?


Savaitgalį vienkiemyje malkas kapojęs ir pirštą susižeidęs žmogus turės važiuoti pagalbos į didžiųjų miestų ligonines. Mat iš rajoninių ligoninių ketinama atimti dar vieną jų teikiamą paslaugą – chirurgų traumatologų pagalbą poilsio, švenčių dienomis ir po įstaigos darbo valandų – tuomet, kai traumų tikimybė kaip tik yra didesnė.


Devynių rajonų ligoninės, tarp jų ir Gargždų ligoninė, šiomis dienomis kreipėsi į LR Seimo sveikatos reikalų komitetą, sveikatos apsaugos ministrą, gydytojų vadovų sąjungą ir ligoninių asociaciją, prašydamos paaiškinti, ar išties iš jų pacientų bus atimama ši itin reikalinga paslauga.


Pasak ligoninių vadovų, prieš dvejus metus buvo skirtos tikslinės lėšos – 150 tūkst. litų – priėmimo-skubiosios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų teikimui. Didžiausia jų dalis teko chirurgų, traumatologų, dirbančių priėmimo-skubios pagalbos skyriuose po įstaigos darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis, darbo užmokesčiui.


„Šios lėšos tik iš dalies patenkino paslaugų teikimo poreikius. Skirtų lėšų nepakako slaugytojų darbo užmokesčiui, vaistams, tvarsliavai, kitoms medicinos pagalbos prekėms“, – sakė Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė.


Pernai šios rajoninių ligoninių funkcijos buvo finansuojamos tuo pačiu principu kaip ir 2010 metais, t. y. po 50 tūkst. litų per ketvirtį – iš viso 200 tūkst. litų per metus. Anot ligoninių vadovų, šių paslaugų būtinumu abejoti netenka, nes ligoninėse pacientams per metus budintys chirurgai vidutiniškai suteikia 1390 skubios pagalbos paslaugų (vidutiniškai 116 per mėnesį), konsultuojama apie 680 pacientų.


„Mus pasiekė neoficiali informacija, kad šiemet minėtos paslaugos nebebus finansuojamos. Negaudami lėšų, negalėtume teikti ir paslaugų. Tai neišvengiamai pablogins paslaugų prieinamumą pacientams, dėl to kils nepasitenkinimas, nukentės paslaugų kokybė ir savalaikiškumas, išaugs išlaidos dėl pacientų pervežimo“, – įsitikinusi A. Grikšienė.


Anot įstaigų vadovų, bendros tokių paslaugų nutraukimo sąnaudos devyniose ligoninėse gali siekti iki 900 tūkst. litų, nes teks atleisti nemažai darbuotojų.


Janina TILVIKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių