Sveikatos nepasiskolinsi

Sveikatą stiprina ir žolių šaknys

Keičiantis metų laikams, pereinamuoju laikotarpiu, žmogaus organizmas patiria daug išbandymų. Natūraliosios medicinos atstovai pataria ne tik vartoti kuo daugiau žolelių arbatų, bet ir išsikasti, kol dar neužšalo, žolių šaknų, per vasarą sukaupusių daug naudingų medžiagų. Sveikatą, anot žolininkų, stiprina ne tik žolės, bet ir paties žmogaus elgesys, net jo šilti santykiai su artimaisiais bei namų jaukumas.

Gydo visos vaistažolių dalys

Garsi Žemaitijos žolininkė Janina Danielienė teigia, jog dar galima išsikasti gydomųjų augalų šaknų ir pasiruošti jų žiemai. „Šaknis pradedame kasti nuo spalio iki lapkričio vidurio. Jų nereikia skusti, tik švariai nuplauti, neišmetant nė mažųjų šaknelių. Pavyzdžiui, džiovintos kiaulpienės šaknys gerina virškinimą, kepenų, kasos darbą, ramina nervus. Kartu šios šaknys turi ir tonizuojantį poveikį, valo cholesterolį. Varnalėšos šaknys irgi labai tinka imunitetui stiprinti prieš ateinančią žiemą. Jos yra saldžios, turi raminantį, tonizuojantį poveikį, stiprina atmintį, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, padeda žmonėms atsikratyti žalingų įpročių: tabako, svaigalų. Rūkantiesiems reikėtų kasdien pakramtyti varnalėšų šaknų. Kasti reikėtų tas varnalėšų šaknis, kur dar matosi lapų. Šaknis ne tik džiovinti, bet tarkuoti, berti į salotas, sriubas. Varnalėšų lapai lengvina sąnarių skausmus, reikėtų per naktį palaikyti apsirišus lapais skaudamą vietą. O jei skauda stuburą, strėnas – galima prisikloti varnalėšų lapų ir į lovą“, – patarimais dalijosi žolininkė. Anot jos, gydomųjų savybių turi ir saulėgrąžų šaknys. „Visas saulėgrąžos augalas sveikatai naudingas: žiedai, sėklytės, šaknys. Saulėgrąžų šaknų nuoviras iš organizmo šalina druskas, gerina virškinimą, kraujotaką. Nepakeičiamas augalas imunitetui stiprinti – erškėtrožės, turinčios daug vitamino C bei B grupės vitaminų“, – vardijo vaistažolių žinovė. Ji pabrėžė, kad savo sveikata reikia rūpintis nuolat, be pertraukų. Kartais žmonės žolininkei guodžiasi, kad išgėrė vaistažolių, tačiau sveikata esą nepagerėjusi. „Kartą per savaitę išgėrus vaistažolių tikrai nieko nebus. Reikia būti nuosekliems, ieškoti to, kas tinka organizmui, tartis su specialistais ir nuolat rūpintis savo sveikata“, – sakė J. Danielienė.

Eiti anksčiau miegoti – sveika

„Visų pirma stenkimės neperšalti, kojas laikykime sausai, būkime daugiau šilumoje, venkime drėgmės, skersvėjų. Šiuo laikotarpiu labai svarbi mūsų pačių elgsena, mintys, gyvenimo būdas, formuojantys atsparumą ligoms“, – sakė vaistininkas, liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius.

Pasak vaistininko, žmogus turi išlaikyti harmoningą ryšį su gamta. „Kai gamta ruošiasi žiemai, vis mažėja saulės, šaltėja dienos, ir žmogus turi prisitaikyti: sumažinti kasdieninį tempą, nebėgioti, nepersidirbti, vakarais ramiai pabūti namuose, vengti triukšmo, didelių susibūrimų, eiti anksti miegoti. Prisiminkime, kaip gyveno mūsų seneliai. Šaltuoju metų laiku vakarus žmonės praleisdavo tyliai, ramiai, dirbdami įvairius darbus šiltuose namuose, prie žvakės bendraudami šeimoje, melsdamiesi. Ir mums reikėtų vadovautis šia patirtimi. Patartina stengtis užmigti iki 22 valandos, jei nepavyksta užmigti, išgerti puodelį šilto pieno, išsitrinti kūną šiltu aliejumi. Gerai išsimiegoję, nusiprausę po šiltu dušu, žvaliai jausitės nuo pat ryto, nereikės įprastinių rytinių stimuliatorių – stiprios kavos ar arbatos. Svarbiausi dalykai, kai ateina vėsus ir tamsus metas, tai paties žmogaus elgesys, santykiai su aplinkiniais žmonėmis, mityba ir tik po to kitos sveikatą stiprinančios priemonės. Rudenį ir žiemą reikia kuo daugiau praleisti laiko su mylimais žmonėmis, dalintis dvasine šiluma vienas su kitu“, – dalijosi patarimais V. Skirkevičius.

Ragina valgyti košes

Vaistininkas V. Skirkevičius rudenį ir žiemą pataria daugiau valgyti košių, mažiau žalių, daugiau termiškai apdorotų daržovių. Košės didina atsparumą ligoms, stiprina organizmą. „Tik, aišku, reikėtų valgyti ne greitai paruošiamas košes, kurių pilnos parduotuvės, o virti normalias. Rudenį ir žiemą labai naudinga maistui vartoti įvairias šaknis: salierų, pastarnokų, petražolių. Jas galima patroškinti, paruošti garuose. Šių augalų šaknys turi ir priešuždegiminių, priešvėžinių savybių, stiprina imunitetą. Naudinga valgyti obuolius. Kas nelabai gali juos valgyti žalius, pavyzdžiui, pučia vidurius, patarčiau juos išsikepti, pabarstyti „šildančiais“ prieskoniais: cinamonu, kardamonu, pipirais. Kepti saldūs obuoliai lengvina kosulį, yra naudingi širdžiai. Rūgštesni žali obuoliai, pavyzdžiui, vadinamieji antaniniai mažina cholesterolį“, – pasakojo vaistininkas. Jis pataria šaltuoju metų laiku stengtis valgyti daugiau šilto, riebesnio maisto. „Norintieji gali daryti ir iškrovos dienas, bet patarčiau tuo nepiktnaudžiauti. Sveikatos profilaktikai neužmirškime ir česnako – po skiltelę reikėtų suvalgyti kasdien. Česnakas, svogūnas, imbieras labai tinka žmonėms, kurių rankos ir kojos nuolat šaltos. Karštiems žmonėms – jie paprastai miega iškišę pėdas iš po antklodės – imunitetui stiprinti labai tinka įvairios sėklos, prieskoniai, pavyzdžiui, kmynai, kalendra, krapai, kurie gerina kraujotaką, valo kraują. Svarbu, kad maistas būtų skanus. Jei valgysime susiraukę sveikus produktus, naudos mūsų organizmui bus mažai“, – teigia V. Skirkevičius.

Liga – ženklas keistis

„Gaila, bet kažkodėl mes nebeturime laiko net ligoms išsigydyti. Bėgame į darbą, nesigydome, manome, kad esame nepakeičiami, o paskui lengvos ligos virsta sunkiomis, atsiranda komplikacijų, daromės priklausomi nuo vaistų. Piliulės tik „užgesina“ ligos simptomus, bet tikrosios negalavimų priežasties neišgydo. Tad kam rizikuoti savo sveikata ir net gyvybe? Bet kokia liga yra ženklas keistis – keisti savo gyvenimą, elgesį, mitybą, santykius su žmonėmis. Tik dažniausiai žmogus to nenori daryti, neturi tam laiko. Pakilo temperatūra ar kraujo spaudimas, sutriko viršinimas, tuoj griebiamės vaistų, nors šie simptomai – tik apsauginė organizmo reakcija“, – teigia V. Skirkevičius. Kai užpuola sezoninės ligos ar persišaldome, anot vaistininko, reikėtų pagulėti namuose, pagerti šilto pieno su medumi, sviestu, užsiplikyti pankolio arbatos, kuri stiprina imunitetą ir yra viena iš priemonių gripui gydyti.

„Pankolio arbata padeda išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių. Medus irgi labai stiprina organizmo apsaugines reakcijas. Nuo seno lietuviai mėgo ne tonizuojančias, bet saldžias arbatas. Mat saldumas reiškia meilę, kurios žmonėms niekada nebūna per daug. Šilto parūgštinto vandens su medumi patartina gerti dėl virškinamojo trakto sutrikimų, kurie skatina gleivių susidarymą organizme. Kuo mažiau gleivių – tuo žmogus lengviau kvėpuoja. Kuomet vargina sausas kosulys, naudinga gerti arbatą su alijošiaus sultimis ir medumi, jei sunku atsikosėti – arbatą su imbieru ar debesylu, čiobreliais. Raudonėlio, čiobrelio arbatos, baziliko sultys gerina virškinimą, lengvina kvėpavimą. Viršutinius kvėpavimo takus atlaisvina ir eteriniai aliejai, išgarinantys aukštą temperatūrą. Augalų sėklų, šaknų gydomieji mišiniai labiau veikia apatinę kūno dalį – uždegimo organizme sukėlėjai pasišalina su šlapimu. Trūkstant energijos, patariama vartoti daug česnako, gerti gudobelės ir ginkmedžio arbatų. Nereikėtų persistengti kovoje su virusais, pavyzdžiui, maišyti česnako, imbiero, citrinos, nes „uždegsime“ organizmą. Taip pat nereikėtų vartoti aspirino kartu su imbieru, nes aspirinas skystina kraują, o imbieras kaitina organizmą. Beje, imunitetą labai stiprina ir išorinė kūno priežiūra – sveika odą tepti sezamo ar kitais natūraliais aliejais tokiu būdu šildant organizmą“, – vertingais patarimais pasidalijo liaudies medicinos žinovas V. Skirkevičius.

Janina TILVIKAITĖ