Švedžių dovanotomis staklėmis išaus gražiausius audeklus

Klaipėdos rajonas nuo šiol garsės ir audėjomis. Šio amato moterys mokysis Vėžaičiuose, Lapiuose, Endriejave, Veiviržėnuose, Daukšaičiuose, Lankupiuose, Smilgynuose, Dauparuose, Kvietiniuose. Vietos veiklos grupei „Pajūrio kraštas“ surengus mokymus, keliolika entuziasčių pirmosios įgudo valdyti audimo stak­les ir įspėjo geros savijautos paslaptį. Pasirodo, audimas – geriausias vaistas tiek nuo depresijos, tiek nuo barnių su vyrais.

Pagelbėjo švedės

Audimo pradmenų įgyti keturias dienas buvo mokomasi Vėžaičių konferencijų centre. Juos čia rengė VVG „Pajūrio kraštas“, įgyvendinanti projektą „Atvirumas pokyčiams ir naujovėms – kelias į sėkmę“.

Surengtuose mokymuose moterys savo rankomis audė kutinius kilimus, vadinamuosius takelius. „Gaila, kad kiniška produkcija juos yra sumenkinusi – gi panašių ir pigių takelių pilnos parduotuvių lentynos. Tačiau jie ne rankomis austi“, – mokymuose įvertino rajono audėjos.

Prieš kurį laiką apklausos būdu išsiaiškinus, jog kaimo moterys svajoja išmokti austi, teko svarbiausia užduotis – rasti senovinių audimo staklių. „Pajūrio krašto“ pirmininkė Raimonda Damulienė džiaugėsi, kad čia į pagalbą suskubo audėja Vaiva Jundulaitė-Kosienė. Prieš kurį laiką Plungėje dalyvaudama panašiame projekte audėja užmezgė ryšius su Švedija. Būtent šioje šalyje gajos audimo tradicijos bei renkamos staklės. „Įgyvendindami projektą lėšų užtekome tik mokymams, tad patys staklių įsigyti negalėjome. Sužinoję apie audimo populiarumą Švedijoje, kreipėmės į moterų organizaciją „Vaner emllan“, kurios susižavėjo mūsų užmoju ir sutiko padovanoti devynerias audimo stakles“, – pasakojo R. Damulienė.

Skirtingų dydžių staklės buvo surinktos per tris mėnesius ir neseniai pasiekė Klaipėdos rajoną.

Anot audėjų L. Puidokienės ir V. Jundulaitės-Kosienės, šis amatas Lietuvoje atgijo tik prieš keletą metų. Audimas buvo kiek gajesnis Dzūkijoje, o Žemaitijoje jo puoselėtojų beveik nelikę. „Kodėl? Lietuvoje neišsaugota senųjų audimo staklių, jas mes irgi gavome bendradarbiaudamos su Švedijos audėjų bendruomene“, – prisiminė jos. Audžiant reikalingas ne tik matematinis mąstymas, bet ir fantazija. „Gi senovėje būtent ausdamos moterys galėjo atskleisti savo polinkį į meną. Nesvarbu, kad žemaičių tautiniuose kostiumuose ir audekluose vyrauja raudona ir žalia spalvos, ilgainiui juose atsirasdavo įmantresnių raštų“, – kalbėjo audėjos. Jos apgailestavo, kad Lietuvoje kol kas sudėtinga įsigyti audimo siūlų. Jų galima rasti nebent Marijampolėje ir Latvijoje. Viliamasi, kad šį poreikį greit įvertins ir lietuviškos parduotuvės.

Tiesa, lietuvės švedėms įsipareigojo ne tik nuolat naudoti stakles, bet ir parodyti, kaip sekasi austi. Pavasarį VVG „Pajūrio kraštas“ rengs parodą, per kurią bendruomenių moterys išrinks gražiausiai išaustus takelius ir juos siųs dovanų į Švediją.

Prie staklių išsirikiavo dešimt bendruomenių, tad ateityje tikimasi vienas, trūkstamas, dar gauti.

Aus tautinius kostiumus

Keturias dienas vykusiuose mokymuose „Audimo įvairovė. Kutinių kilimų audimas“ dalyvavusios moterys tik pratinosi prie staklių. Audėja V. Jundulaitė-Kosienė jas austi mokė kartu su mama Laima Puidokiene ir džiaugėsi mūsų kraštiečių imlumu.

Iš pradžių buvo mokoma austi paprasčiausiu dvinyčiu audimo būdu. Anot Vaivos, svarbiausia buvo suprasti, kaip veikia šaudyk­lė, nyčios, pakojos. Vien siūlų apmatams paruošti moterims teko paskirti pusdienį, o dar tiek pat – juos suverti į stakles ant nyčių. Audimo malonumas prasideda tik po šių paruošiamųjų darbų. Kai ruošiamasi austi ypač ploną audeklą, pasiruošimas gali trukti dvi dienas ir daugiau.

Vėžaičių kultūros centro direktorė Alma Slušnytė irgi tik pati išbandžiusi audimo amatą teigė supratusi rankiniu būdu austo audeklo prabangą. „Seniau stebėdavausi, kodėl tautinis kostiumas toks brangus, o vien skarelė kainuoja 300 Lt. Dabar aišku, kad ji audžiama iš plonyčių medvilninių siūlų. Medžiagą kostiumui nuausti yra turbūt mėnesio darbas“, – pastebėjo ji.

Į Vėžaičius susirinkusios bendruomenių atstovės prasitarė supratusios, kodėl senovėje nebūta nei skyrybų, nei nervinių ligų ar depresijos – audimas veikia raminančiai ir atima labai daug laiko.

Vėžaičių kultūros centro direktorė Alma Slušnytė irgi tik pati išbandžiusi audimo amatą teigė supratusi rankiniu būdu austo audeklo prabangą. „Seniau stebėdavausi, kodėl tautinis kostiumas toks brangus, o vien skarelė kainuoja 300 Lt. Dabar aišku, kad ji audžiama iš plonyčių medvilninių siūlų. Medžiagą kostiumui nuausti yra turbūt mėnesio darbas“, – pastebėjo ji.

Didžiausios staklės bus perduotos naudoti rengiamame Veiviržėnų amatų centre. Čia planuojama užsiimti edukacine veikla – austi mokysis vietos moterys, galbūt ir moksleiviai. Kitos bendruomenės puoselėja planus ne tik austi puošmenas, bet ir užsidirbti pardavinėdamos rankų darbo audeklus.

Vėžaičių ir Lapių kultūros įstaigų darbuotojos jau svajoja pačios austi medžiagą tautiniams drabužiams – skaroms, prijuostėms, sijonams, mat jų poreikis ir populiarumas vis auga.

Dovanotos staklės bus įkurdintos bendruomenių namuose ar kultūros centruose. Čia vakarais moterys, merginos ir mergaitės bus kviečiamos išmokti bene moteriškiausio amato – audeklo audimo. Audimo meistrės tikisi, kad šių staklių pagalba lietuvių namuose atsiras rankomis austų kilimėlių, rankšluosčių, apdarų ir kitų autentiškų audinių.