Svajotą pliuškenimąsi baseine stabdo aistros dėl vietos

Planuojama, kad daugiafunkcis sporto centras su baseinu galėtų atsirasti stadiono teritorijoje, vietoj erdvės, kuri šiuo metu išnaudojama disko metimui.

Kalbos apie šį modernų kompleksą sklando jau dešimtmetį, tačiau gyventojai realių darbų nemato. Nauja valdančioji dauguma žada proveržį su Valstybės lėšų pritraukimu, tačiau planuoja mažesnį daugiafunkcį centrą (be ledo arenos) ir jau ne Dariaus ir Girėno gatvėje, o stadiono teritorijoje.

Gautų VIP lėšų

Krepšinio legenda Arvydas Sabonis, olimpinis čempionas Arminas Narbekovas – ar dar yra nepasisakiusiųjų net įžymių žmonių dėl Gargžduose planuojamo statyti daugiafunkcio sporto centro su baseinu vietos? Tiek A. Sabonis, tiek A. Narbekovas teikė prioritetą stadiono teritorijai.

Priminsime, kad praėjusios kadencijos Tarybos valdančioji dauguma planavo, jog kompleksą Dariaus ir Girėno gatvėje pastatys privatus investuotojas. Pradžioje, svajojant apie daugiafunkcį centrą su baseinu, ledo arena, sporto sale, aikštynais ir t. t., buvo minima 15 mln. Eur suma, paskui 20 mln. Eur, 22 mln. Eur, galiausiai pasiekta kone 30 mln. Eur suma. Savivaldybė kompleksą būtų turėjusi išsipirkti per daugiau nei 20 metų, kasmet mokėdama po 1,3–1,8 mln. Eur.

Tačiau toks planas dabartinei valdančiajai daugumai pasirodė viršijantis realias finansines galimybes. Tą patį tvirtino ir Gargžduose jau anksčiau lankęsis premjeras Saulius Skvernelis. Dabar ketinama statyti mažesnį kompleksą savo pastangomis, bet su valstybės prisidėjimu. Komplekso vertė būtų apie 10 mln. Eur. Politikų ir rajono Savivaldybės architektų nuomone, kompleksas turėtų atsirasti šalia centrinio miesto stadiono, greta parko. Meras Bronius Markauskas teigė gavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Vyriausybės kanclerių pažadus 50 proc. prisidėti prie statybų iš Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų.

Praėjusį trečiadienį tokį dabartinių valdančiųjų pasirinkimą palaimino ir Gargždų miesto bendruomenė, kuri buvo susitikusi su rajono vadovais, vyr. architektu. Vietos pakeitimas buvo akibrokštas dabartinei Tarybos opozicijai. Tad šį antradienį opozicijai atstovaujantys Tarybos nariai – Martynas Pocius, Viktoras Kura, Sigitas Karbauskas, Vaclovas Dačkauskas (neatvyko), Ligita Liutikienė, Jonas Dromantas, Andrius Adomaitis ir Česlovas Banevičius (neatvyko) inicijavo viešą diskusiją, kurioje dalyvavo tiek meras B. Markauskas, tiek Administracijos direktorius A. Bogdanovas, tiek jo pavaduotojai. Susirinko ir gausus būrys gyventojų, sporto bendruomenės entuziastų, ne visi net tilpo, dalis stovėjo Tarybos posėdžių salės tarpduryje. Virė karštos diskusijos, nestigo emocingų pasisakymų.

Frakcijos „Kuriam kartu“ seniūnui S. Karbauskui susirinkime buvo priminta ir jis pats pripažino, kad dar 2012 metais pats balsavo, jog daugiafunkcis centras iškiltų prie parko.

Eilėje – dar 50 projektų

S. Karbauskas susirinkime vis dėlto neslėpė apmaudo, kad jų kelerių metų darbas nuėjo perniek. Dariaus ir Girėno gatvėje esančiai teritorijai buvo parengtas detalusis planas, esą gautas statybos leidimas. „Jis leidžia jau šiemet pradėti statybas. Numatyta 300 automobilių stovėjimo vietų ne tik centro lankytojų, bet ir aplinkinių namų gyventojų patogumui. Daugiafunkcis būtų buvęs statomas ten, kur didžiausia gyvenančiųjų daugiabučiuose koncentracija. Be to, tikėtina, būtume turėję privatų investuotoją, kuris būtų valdęs projektą. Savivaldybė jam pradėtų mokėti įmokas tik po dvejų metų, kai centras būtų atvėręs duris. Per metus įmoka siektų 1,3 mln. Eur (geriausiu atveju, tačiau įmokos gali siekti ir 1,8 mln. Eur – aut. past.)“, – dėstė S. Karbauskas. Įmoką tektų mokėti 25 metus! Tačiau S. Karbauskas įsitikinęs, kad dėl infliacijos, kainų ir atlyginimų augimo, biudžeto augimo, jau po 5–7 metų biudžetui tie 1,3 mln. Eur kasmet būtų nedidelė našta, palyginti su gyventojams teikiama nauda.

Tačiau Administracijos direktorius A. Bogdanovas priminė, kad eilėje laukia dar apie 50 projektų, kuriuos taip pat artimiausiu metu būtina įgyvendinti, todėl taškytis biudžeto pinigais tiesiog nėra galimybių. „Kas nors žinote, kiek vaikų laukia eilėje į darželį? Oficialiais duomenimis – apie 500, tačiau realiai – apie 1 tūkst. Pagalvokime, ar mes 25-erius metus įsipareigoję kasmet pastatyti vienu darželiu mažiau, pasirūpinsime savo vaikų ateitimi? Labai jautriai reaguoju į pasisakymus, jog rajonas yra pasmerktas pinigams. Biudžetas yra ne guminis, patikėkite manimi, ir dabar jį tik bandoma subalansuoti“, – akcentavo Administracijos direktorius A. Bogdanovas.

Mažesnis, bet ne prastesnis

S. Karbauskas viešai kėlė prielaidas, kas galėjo paskatinti drastišką daugiafunkcio centro vietos pakeitimą: Galbūt senos liberalų ambicijos tokį kompleksą turėti greta parko? Galbūt dabartinė valdančioji dauguma yra prievartaujama liberalų? O galbūt yra žmogus, kuris suinteresuotas gauti rangos darbus?

Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas nesileido į politinius išvedžiojimus ir dar tą pačią dieną išplatino savo pasisakymą visuomenės informavimo priemonėse. Pranešta, kad suformavus valdančiąją daugumą koalicinėje sutartyje buvo įrašyta, kad daugiafunkcis centras iškils Gargždų stadiono teritorijoje. „Ir mes jau padarėme nemažai žingsnių. Paruoštas investicinis projektas. Iš Vyriausybės gavome pažadą, kad šio centro statyboms pusė sumos bus skirta iš valstybės biudžeto. Daugiafunkcis centras, tiek metų buvęs tolima svajone, įgauna vis realesnį pagrindą“, – teigia B. Markauskas. Tiek jis, tiek susitikime dalyvavęs Administracijos direktorius A. Bogdanovas akcentavo, kad, atsižvelgiant į realias finansines galimybes, teko sumažinti apetitą, daugiafunkcis planuojamas mažesnis (be ledo arenos), tačiau esą ne prastesnis.

Dviejų aukštų, trijų korpusų pastatas bus daugiau nei 4 tūkst. kv. m. Viename iš korpusų būtų įrengta NKL lygio varžyboms tinkanti sporto salė. Ji dalintųsi į dvi dalis, tad čia galėtų vykti ir teniso ar rankinio varžybos, treniruotės. Kitame korpuse įsikurtų baseinas, kuriame numatyti keturi takeliai po 25 metrus, SPA zona su sūkurinėmis voniomis suaugusiesiems ir vaikams, pirtys. Antrame aukšte galėtų savo veiklą vykdyti sporto klubai, kavinės ir kitas verslas, skirtas laisvalaikiui ar aktyviai veiklai. „Tai bus modernus, šiuolaikiškas sporto ir laisvalaikio centras, tačiau ir šį kartą, panašu, vėl pradedama ieškoti priežasčių, kad tik būtų pristabdyta šio projekto eiga. Ir vėl bandoma supriešinti visuomenę“, – nuomone dalijasi meras B. Markauskas.

Inicijuos gyventojų apklausą?

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pirmininkė Ligita Liutikienė ant­radienį aiškino, kad šiuo atveju nėra jokio politikavimo, tik atstovavimas gyventojų interesams. „Akivaizdu, kad gyventojai nori daugiafunkcio centro Dariaus ir Girėno g. Juolab kad čia yra padaryti visi reikalingi namų darbai, galima pradėti vykdyti statybas. Jei baseinas su sporto sale bus statomas prie stadiono, vėl bus grįžtama į pradinį tašką, prarandamas laikas. Juolab kad ten, neabejoju, reikės pirkti sklypų ir iš privačių savininkų“, – buvo įsitikinusi L. Liutikienė. Susitikime dalyvavusi Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Alina Grigaitytė-Dromantienė tikino, kad to neprireiks, esą užteks valstybinės žemės. Tiek S. Karbauskas, tiek L. Liutikienė priminė, kad Tarybos nariai turi teisę inicijuoti gyventojų apklausas ir to bus imtasi, jei daugiafunkcio sporto centro vieta bus keičiama.

Į susitikimą su politikais atėjo būrys gyventojų, kurių daugelis vis dėlto nesuprato, kam norima keisti daugiafunkcio centro vietą. S. Karbauskas susirinkusiesiems pasiūlė balsuoti. Kone vienbalsiai gyventojai palaikė Dariaus ir Girėno gatvės variantą. Valdančiųjų daugumos atstovai neatmetė prielaidos, kad į susitikimą ir atėjo opozicijos sukviesti šalininkai.


KOMENTARAI

  • Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis KASPERAVIČIUS: „Dar 2013 m. buvo atliktas galimų daugiafunkcio sporto centro vietų vertinimas. Jei daugiafunkcis sporto centras atsiras stadiono teritorijoje, ten jau yra 2002 m. parengtas detalusis planas, numatantis užstatymą sporto komplekso statybai. Rengiant Gargždų miesto parko galimybių studiją, taip pat įvertintos daugiafunkcio centro (tuo metu vizijoje buvo futbolo maniežas ir baseinas, dabar būtų daugiafunkcė salė su baseinu) gretimybės. Nustatyta, jog tokio objekto atsiradimas suderinamas su parko sutvarkymo ir plėtojimo sprendiniais.

    Daugiafunkcio sporto komplekso atsiradimą reikia vertinti ne per emocijų, bet per racionalumo prizmę. Baseiną ir sporto salę statant stadiono teritorijoje, būtų susiję dar du projektai, kuriems jau gauti leidimai: tai parko projektas (2017 m.) ir Kvietinių gatvė (2015 m.), kuriai dabar kaip niekad reikia investicijų. Statant daugiafunkcį stadione, būtų išspręstas naujos parko alėjos įrengimas šiaurinėje pusėje. Pagal Kvietinių gatvės projektą būtų įrengiamos naujos automobilių stovėjimo vietos (apie 130), išplečiama ir dabartinė automobilių stovėjimo aikštelė (apie 120 vietų ir 6 vietos autobusams). Tvarkoma teritorija prie „Kranto“ pagrindinės mokyklos, kur daug apleistų erd­vių. Turėtų keistis visas centrinės miesto dalies vaizdas: būtų skiriama pagaliau dėmesio ir investicijų toms gatvelėms, kurios yra šalia stadiono: Gintaro, Liepų ir kt. Stadio­no teritorijoje įgyvendinę daugiafunkcio centro idėją turėtume kompleksiškai sutvarkytą centrinę miesto dalį su išvystytais dviračių takais ir pan.

    Daugiafunkcio centro komplekso atsiradimas Dariaus ir Girėno gatvėje taip pat galimas, pats pritariau tikrai geram projektui ir jį suderinau. Tačiau šiuo atveju kalbame apie 3 kartus didesnio (baseino pastatas – 3900 m2, sporto arena – 4450 m2, ledo arena – 5230 m2) komplekso atsiradimą. Taip, būtų galima statyti ir etapais, bet vien baseino pastatas prilygsta siūlomam pastatui stadiono teritorijoje. Tačiau vienas statinys plyname lauke jau būtų neišbaigtos statybos vaizdas, likusi dalis asocijuotųsi su lūkesčiais, kurie nebuvo įgyvendinti. Nebaigtos statybos reikalaus finansų, todėl, tikėtina, kad likusioji miesto dalis nesulauks tinkamo dėmesio. Automobilių statymo klausimas pagal šį projektą didžiąja dalimi sprendžiamas naujų gatvių koridorių sąskaita. Pačiame sklype yra suprojektuotos tik 57 automobilių statymo vietos. Jei objektas bus statomas mažesnės apimties, reikės naujo statybos leidimo. Statant daugiafunkcį stadiono teritorijoje būtų skelbiamas bendras projektavimo ir rangos darbų konkursas, tai leistų sutaupyti laiko sąnaudų.

    Pusantrų metų kartu su partneriais iš Vokietijos rengėme Gargždų miesto koncepciją. Analizė parodė nenuginčijamus faktus apie miesto būklę. Miestui reikia dėmesio visose jo dalyse, pradedant nuo centro į išorę. Planuojame artimiausiu metu pradėti diskusijas apie koncepciją su miesto bendruomene. Vertinant abi alternatyvas, prioritetą skirčiau daugiafunkcio statybai stadiono teritorijoje su gretimų teritorijų sutvarkymu, juolab kad bus sprendžiamas viešasis transportas pavėžėjimui iki daugiafunkcio centro.“

  • Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Nerijus GALVANAUSKAS: „Šių metų kovą valdančioji dauguma (valstiečiai, konservatoriai, liberalai ir judėjimas „Bendrai“) sudarė koalicijos sutartį, kurioje numatė suformuoti darbo grupę iš kiekvienos frakcijos narių programai parengti. Jai buvo pritarta. Viena iš programos priemonių – Savivaldybės vykdomų infrastruktūros projektų peržiūra. Dėl sporto centro vystymo buvo nuspręsta lygiagrečiai vykdyti du darbus – tęsti praėjusios kadencijos valdančiųjų pradėtą investuotojų paiešką dideliam sporto centrui Dariaus ir Girėno g. ir tuo pačiu metu parengti investicinį projektą tris kartus mažesnės apimties sporto kompleksui, pritraukiant paramą iš Vyriausybės.

    Dėl vietos diskutavome keliskart darbo grupėje ir koalicijoje, buvo nutarta aplankyti šalia kaimynų jau pastatytus ar statomus sporto centrus: Kretingoje, Palangoje. Po apsilankymų buvo diskutuojama koalicijoje ir nutarta, kad mažesnės apimties projektas būtų vystomas stadione.

    Liberalai nekėlė jokių ultimatumų kolegoms koalicijoje, vieningai mąstančių buvo ir kitose frakcijose, aš labiau akcentuočiau, kad koaliciją įtikino Savivaldybės vyr. architekto, vėliau architektų pristatymai. Jų prašymai buvo neplėsti miesto teritorijų, nes esama infrastruktūra yra apleista ir pirmiausia ją reikėtų sutvarkyti. Tai nebuvo vieno vyr. architekto nuomonė, o viso skyriaus.

    Savo asmeninę nuomonę susiformavau dar 2008–2009 m., kuomet Gargždų „Bangos“ futbolo klubas į savo strategiją įtraukė „pakylos“ užstatymą stadione, o 2010 m. Gargždų bendruomenės užbaigta parko galimybių studija numatė baseino statybą toje vietoje, 2011 m. bendruomenė paskelbė architektūrinį konkursą, kuriame projektinius pasiūlymus pateikė VGTU architektai – pristatytos pirmosios baseino su arena vizualizacijos.

    Dabartinė opozicija klaidina, kad naujas statinys bus parke, bus iškirsta daug medžių, tam priešinsis žmonės. Tačiau juk Gargždų miesto bendruomenė savanoriškais pagrindais labiausiai ir rūpinasi parku: organizuoja talkas, įrengė vaikų žaidimų aikštelę, pasodino narcizus ir norėtų, kad baseinas atsirastų Gargždų miesto stadione ir būtų Gargždų olimpinio miestelio dalis.“

  • Ledo ritulio klubo „Gargždų ledžinga“ prezidentas, UAB „Litinsta“ direktorius Jonas BLAG­NYS: „Statyti daugiafunkcį centrą stadiono teritorijoje yra absurdas. Ten jau dabar per futbolo rungtynes sunku pasistatyti automobilį, vadinasi, per varžybas patekti į baseiną bus beveik neįmanoma. Be to, parke laisvalaikį mėgsta leisti jaunos šeimos su mažais vaikais, jos ieško ramybės, o šis daugiafunkcis centras šią teritoriją pavers sausakimša. Iki šiol buvo kalbėta, kad daugiafunkcis atsiras Dariaus ir Girėno g., dabar viskas apsivertė. Vieša paslaptis, kad to nori liberalai, galbūt yra verslo užmačių.

    Dariaus ir Girėno g. kuriasi naujakuriai, kiek statoma naujų namų, daugiabučių. Išdygs ir 176 gyvenamųjų namų kvartalas. Čia yra jaunų šeimų koncentracija, kurioms ypač aktualus daugiafunkcis centras.

    Gatvelėse prie stadiono gyvena senieji gargždiškiai, kurie tikrai labiau nori ramybės nei automobilių spūsčių.

    Teigiama, kad ledo arena neatsipirks, tačiau nepamirškite, kad čia važiuotų ir Šilutės, Kretingos, Plungės gyventojai, tikrai nebesibrautų į Klaipėdą. Kita vertus, jei jau atsisakoma ledo arenos, statykime mažesnį kompleksą, tačiau Dariaus ir Girėno g., kur galima plėtra ateityje.“

  • UAB „Aldasta“ vadovas Algimantas DAUGĖLA: „Kaip tik šiuo metu statome daugiabučius Karaliaus Mindaugo gatvėje. Vieną jau pastatėme, greit išpirko butus. Dabar statome dar du, daugiau nei pusė jau rezervuota. Jei taip ir toliau, kitąmet statysime ketvirtą daugiabutį. Pavasarį Dariaus ir Girėno gatvės link pradėsime projektuoti dar 7–8 naujus pastatus. Formuojamas naujas modernus kvartalas, kuriame galėtume pastatyti ir darželį.

    Buvau antradienį vykusioje diskusijoje ir labai nusivyliau planais daugiafunkcį statyti stadiono teritorijoje. Tai siauras mąstymas, galvoju, kad slypi kažkieno interesai. Juk ten pateikta tik architektūros studento vizija, kokia ji buvo prieš 7–8 metus. Vadinasi, pasenusi tiek morališkai, tiek techniškai. Leidimo nėra.

    Pateikiami skaičiai, kad kompleksas Dariaus ir Girėno g. kainuotų per 23 mln. Eur yra visiškai nepagrįsti, klaidinantys. Išskiriamos investicijos į infrastruktūrą stadiono teritorijoje 1 mln. Eur, o Dariaus ir Girėno g. – 3 mln. Eur taip pat laužtos iš piršto. Pats tuo užsiimu ir minimos sumos tikrai neatitinka realybės.“

  • Gargždų miesto bendruomenės valdybos narys Vytautas ČELEDINAS: „Daugiafunkcio centro įgyvendinimą vertinu realistiškai. Manau, šiuo metu centrui tinkamiausia yra stadiono teritorija. Geriau žvirblis rankoje negu briedis girioje. Juolab kad kartu būtų sutvarkyta visa teritorija, prieigos kompleksiškai, tai labai svarbu. Dabar ten esančios gatvės, erdvės nei skustos, nei luptos.

    Buvusi valdančioji dauguma turėjo didesnių užmojų, tai žmonėms labai patinka. Tačiau istorija byloja, kad ir Napoleonas žmonėms patiko, kol nepriėjo Rusijos. Tuomet vėl bėda.

    Perspektyvoje, jei matysime, kad rajonas išties pasmerktas pinigams, tada galėsime statyti dar vieną baseiną kitame miesto gale ar prie kurios mokyklos, darželio. Viskas išsprendžiama, tačiau reikia veikti nesavanaudiškai.“

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Tokia savaitė

Pirmąją pavasario mėnesio savaitę Lietuvoje…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar labiau tvarkotės namus prieš Velykas?