Sutvarkykim skverus, paskui juose įkurdinkim meną

Statydami paminklą ar kitą skulptūrą dažniausiai siekiame kilnių tikslų, tačiau, kaip sako lietuvių liaudies patarlė, gerais norais ir pragaras grįstas. Taip ir mes čia ant Lietuvos kuriame savo pragarą.

Jau atrodo Lukiškių aikštės memorialas taip skrupulingai ir ilgai buvo svarstomas, dalyvavo ir visuomenė, ir sudaryta komisija, tačiau, pasirodo, viskas ne taip. Gal nelaimėjo tas, kas reikia, gal kito skonis ne toks, kas čia žino. Nuostabiausia nuomonė nuskambėjo iš Kultūros paveldo departamento: Lukiškių aikštėje kalvos būti negali.

Ką tai reiškia? Mano supratimu, niekas nesitikėjo, kad laimės menininkas be didelio vardo, o su didele idėja, kuri patiko visuomenei ir komisijai. Kitaip gi jau ir iš anksto, pateikus 5 siūlymus galėjo būti pasakyta, kad toks pasiūlymas netinka, tačiau gi niekas nesitikėjo, jau, ko gero, ir KPD buvo savo įsivaizdavimą susidariusi, kas turi laimėti...

Na, bet grįžkime į savo „kaimą“ – Gargždus, čia irgi įdomūs dalykai darosi. Neseniai nuskambėjo skandalas, kuris vos nesuardė daugumos dėl paminklo „žuvusiems buriuotojams“, kurie kažkaip tapo „Bangos“ futbolininkais. Kiek buvo aistrų, kiek barėsi dauguma rajono Taryboje, o reikėjo tik vieno, kaip aš sakiau: sėdėti ir tartis ir kol bus susitarta, nieko nedaryti.

Šiuo metu viešoje erdvėje išmestas dar vienas perlas iš lobyno: skulptūra „Amber O“. Nesu nusistatęs nei prieš menininkus, nei prieš konkretų asmenį, nevertinu skulptūros meninės vertės, jau vien faktas, kad skulptūra buvo eksponuojama Pietų Korėjos Yesu mieste vykusioje pasaulinėje parodoje „EXPO 2012“, aiškiai pasako jos vertę. Tačiau kodėl toks skubotumas. Rajono valdantieji (kitų į pasitarimą nekvietė) nusprendė teikti Tarybai sprendimo projektą dėl leidimo statyti minėtą skulptūrą skvere prie knygyno. Panagrinėjau medžiagą ir nebesuprantu, kodėl neatsižvelgta į specialisto pamąstymą apie tai, kad kubo stiklas, kurio plokštumos lygios, mūsų sąlygomis per laiką praras savo vaizdą ir reikalaus daug priežiūros. Be to, kaip suprantu, skulptūra yra juodo metalo, todėl neatspari korozijai, o juk ji stovės lauko sąlygomis, tik apsaugota nuo lietaus. Kodėl nesvarstytos kitos ekspertų siūlytos erdvės pastatuose – Kultūros centras ar Savivaldybės fojė. Kas nusprendė dėl kūrinio įsigijimo, ar tokio mums reikėjo. Dabar įvairiai bandom pritempti prie kuršių kultūros ir baltų istorijos.

Šia tema diskutavome su urbanistikos profesoriumi Algiu Vyšniūnu, kuris, be kita ko, uždavė klausimą: „Ar tikrai Gargžduose sutvarkytos ir užbaigtos visos erdvės, kad trūksta tik meninio akcento, jau nekalbant apie šio kūrinio eksploataciją ir tinkamumą lauko sąlygomis.

Žiūrint iš profesionalumo taško idealiausia seka būtų pasitvirtinti rajono skverų, atmintinų ir paminklinių vietų specialųjį planą, įrengti erdvę ir po to pagal galimybes ieškoti autoriaus ir kūrinio, kad įamžintų mūsų užsibrėžtą idėją, atmintį ar tiesiog meno kūrinį. Gal mums reikia pasinaudoti Lukiškių aikštės paminklo patirtimi ir ramiai, kartu su rajono visuomene, specialistų komisija pasvarstyti, kokį ir kur paminklą ar skulptūrą statyti. Manau, reikia pasiekti tokį susitarimo lygį, kad bent jau didžioji dalis gyventojų tam pritartų ir patenkinti rinktųsi į skulptūros atidengimo šventę. Nedarykime nieko skubotai.

Nežinau, kaip kiti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai, tačiau aš asmeniškai būsiu prieš, kad sprendimas dėl skulptūros būtų priimtas skubos tvarka.

Vaclovas MACIJAUSKAS

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Gėris vis tiek laimi

Kas, jei ne prieškalėdinis laikotarpis yra pats geriausias laikas įdomioms iniciatyvoms, prasmingiems susitikimams, geriems, tebus jie ir maži, darbams. Ir…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar prieš šv. Kalėdas atsiprašysite įskaudintų žmonių?