Susitikimas

Europarlamentaras mėgsta darbą, kurio rezultatą mato


Europarlamentaras Eugenijus Gentvilas tęsia tradiciją kasmet pasikviesti į Europos Parlamentą (EP) Briuselyje apie 100 savo krašto žmonių. Čia jie turi galimybę iš arčiau pažvelgti į EP darbą, suvokti jo struktūrą, pamatyti europarlamentaro darbo kabinetą, pasisvečiuoti E. Gentvilo namuose Briuselyje. Lydima Aido Felikso Palubinsko grupė Vakarų Lietuvos žurnalistų neseniai sugrįžo iš viešnagės Briuselyje ir parsivežė daug įspūdžių.


Renkamas tiesiogiai


Nuo 1979 m. Europos Parlamentas, pasak E. Gentvilo, renkamas tiesiogiai. Kiekvienai šaliai atstovauja tam tikras skaičius europarlamentarų. Šiuo metu, pavyzdžiui, Maltai atstovauja 5, Liuksemburgui ir Kiprui po 6 europarlamentarus, Lietuvai – 13.


Pagrindinė Europos Parlamento funkcija – įstatymų leidyba. Tačiau dažnai, anot E. Gentvilo, skelbiami ir įvairūs pareiškimai, išsakoma nuomonė apie žmonių teises. „Neseniai EP pasiūlė diskutuoti dėl Pekino olimpiados, bet nepasiūlė boikotuoti, nors įvykius Tibete vertina neigiamai“, – pateikė pavyzdį europarlamentaras, teigdamas, kad EP galios auga.


Tiesioginiai EP rinkimai įpareigoja europarlamentarus ne tik dalyvauti įstatymų leidyboje, bet ir nuolat bendrauti su savo rinkėjais. „Kasmet kiekvienas europarlamentaras gali pasikviesti į EP apie 100 savo šalies piliečių, kuriems atstovauja. Tačiau naudojantis įvairiomis programomis, man pavyksta pasikviesti 150-170. Iš viso pernai EP aplankė apie 265 tūkst. įvairių šalių piliečių“, – pasakojo E. Gentvilas. Kad nuolat būtų bendraujama su rinkėjais, europarlamentarams kiekvieną savaitę apmokami skrydžiai į savo šalį, skiriama lėšų darbui savo šalyje organizuoti. „Kasmet galiu disponuoti 120 tūkst. eurų konferencijoms, seminarams, labdarai ir kt. Lietuvoje. Finansinių reikalų reglamentavimas nėra visiškai aiškus. Yra tik vienas griežtas reikalavimas: negalima finansuoti jokios politinės partijos, jos rinkimų kampanijos. Galima remti kultūrą, užsiimti švietėjiška veikla. Taigi darbas su rinkėjais vertinamas labai rimtai“, – pasakojo E. Gentvilas.


Nori matyti rezultatą


E. Gentvilas, kalbėdamas apie savo darbą Briuselyje, buvo atviras. „Kitais metais nekandidatuosiu į Europos Parlamentą. Kitąmet Lietuvai atstovaus ne 13, o 12 europarlamentarų, ir aš jau apsisprendžiau nesiekti šio posto. Postas nėra darbas“, – sakė E. Gentvilas, šiuo metu dirbantis Regioninės plėtros komitete ir delegacijoje ryšiams su Baltarusija. Ar E. Gentvilas nusivylė EP institucijų darbu, įstatymų kūrimu? „Mėgstu matyti darbo rezultatą. Dirbdamas miške, kirsdamas sausuolius, po trijų valandų matau rezultatą, būdamas meras rezultatą mačiau po trijų mėnesių, o čia tenka laukti metus. Nesu sužavėtas įstatymų kūrimu. Galima vaidinti, kad mes čia labai dirbame, tačiau ne viskas taip yra. Nesakau, kad tai beprasmiai dalykai, bet man labiau patinka darbas su rinkėjais, aš mėgstu konkretumą“, – dar kartą patikino E. Gentvilas, tačiau savo ateities planų neatskleidė.


Europarlamentaras skeptiškai vertina darbą Strasbūre: „Manau, kad laikas kelionėms gaištamas be reikalo. Į Strasbūrą išskrendama pirmadienį, dirbama dvi dienas, o ketvirtadienį daug kas jau skrenda į savo šalį susitikti su rinkėjais. Kartu su europarlamentarais keliauja dėžės su dokumentais, į kurias neretai sudedami ir kostiumai, ir suknelės.“


E. Gentvilas į Strasbūrą sakė keliaujantis savo automobiliu.


Atlyginimas ir privilegijos


Paklaustas apie europarlamentarų privilegijas, E. Gentvilas paaiškino, kad Strasbūre kiekvienas EP narys 40 km atstumui gali užsisakyti automobilį, tačiau juo negalima vežti nei padėjėjų, nei savo šeimos narių, o vienas iš sustojimų turi būti Parlamentas. „Tačiau galima gudrauti. Užsisakai iš aludės vieną automobilį, atvažiuoji į Parlamentą. Tada užsisakai kitą ir važiuoji vėl į aludę ar dar kur nors“, – juokėsi E. Gentvilas. Jį stebinanti ir kelionių į namus finansavimo tvarka. „Mums mokama už skrydžius pas rinkėjus, nepaisant akcijų, kuriomis mes naudojamės, pirkdami lėktuvų bilietus. Mokama pirmos klasės kaina. Žinoma, mūsų tikslas – nusipirkti pigesnį bilietą. Tačiau ateityje ši tvarka keisis“, – pasakojo europarlamentaras. Nedalyvavęs pusėje posėdžio balsavimų europarlamentaras gauna tik pusę dienpinigių, o nedalyvavęs visą dieną negauna nieko. Kaip ir mūsų Seime, taip ir Europos Parlamente, pasitaiko nuo alkoholio apsvaigusių valdininkų, nors su buteliais, pasak E. Gentvilo, niekas nesišlaisto.


Apie tarnybinius romanus ir skandalus europarlamentaras sakė nieko negirdėjęs: „EP nariai neužkliūva vietinei spaudai, o per žinias bulvarinių istorijų neaptarinėja.“


Penktus metus Briuselyje su šeima gyvenantis europarlamentaras neslėpė, jog gyventi šioje šalyje su šeima nėra pigu, tačiau jie tikrai neskursta ir dėl tokio sprendimo nesigaili: „Gyvenimas šioje erdvėje skatina toleranciją, intelektą. Mūsų šeima labai daug keliauja. Esame išmaišę visą Belgiją. Dukra dalyvauja orientavimosi treniruotėse ir savo amžiaus grupėje yra pasiekusi puikių rezultatų. O tiek, kiek uždirbu čia, Lietuvoje nė vienas politikas neuždirba.“


Europos Parlamentas praėjusią savaitę balsavo, kad europarlamentarai gautų vienodą maždaug 7 tūkst. eurų (24,17 tūkst. litų) per mėnesį atlyginimą (iš jo bus išskaičiuojami mokesčiai). Lietuvių deleguotiems europarlamentarams atlyginimas padidėtų maždaug šešis kartus. Šiuo metu EP deputatų atlyginimai mokami iš jų atstovaujamų šalių biudžeto, jie gauna tiek, kiek vietiniai parlamentarai. Pagal siūlomą statutą europarlamentarų kelionės išlaidos bus kompensuojamos pateikus bilietus. Europarlamentarai taip pat mokės įmokas į specialų pensijų fondą, iš dalies finansuojamą EP lėšomis. Siūloma, kad naujasis statutas įsigaliotų nuo ateinančios EP kadencijos pradžios 2009-aisiais. Šalys turės teisę nuspręsti dar vieną arba dvi kadencijas taikyti senąją tvarką.


Laima ŠVEISTRYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių