Susitikimai

Parlamentarams gyventojai bėdojo ir apie vietos problemas


Praėjusį penktadienį Klaipėdos rajone lankėsi Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Juozas Olekas, Irena Šiaulienė bei Birutė Vėsaitė. Vizito metu parlamento atstovai susitiko su sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų, įstaigų bei pramonės įmonių darbuotojais. Į politikų susitikimą su visuomene Gargždų muzikos mokykloje kviesti žmonės nepabūgo stingdančio speigo – jau rudenį savo pilietinę valią Seimo rinkimuose išreikšiantys rajono gyventojai politikų teiravosi, kokią šalies viziją mato viena iš populiariausių partijų Lietuvoje. Išnaudodami galimybę gyventojai apie vietos problemas teiravosi ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero, LSDP Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko Vaclovo Dačkausko bei socialdemokratų kandidato į Seimą Antano Valio.


Lankėsi įstaigose bei įmonėse


Socialdemokratų frakcijos LR Seime nariai dalyvavo susitikimuose su Gargždų ligoninės, Šeimos medicinos klinikos kolektyvu, lankėsi Gargždų „Kranto“ bei „Minijos“ vidurinėse mokyklose ir „Vaivorykštės“ gimnazijoje, taip pat Kretingalės bei Plikių Ievos Labutytės pagrindinėse mokyklose. Švietimą, kaip vieną iš opiausių šalies problemų, įvardijantys socialdemokratai neišvengė aštrių klausimų apie mažinamą finansavimą švietimui. Politikai taip pat domėjosi Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro, Socialinių paslaugų centro veikla, susitiko su UAB „Mida LT“ darbuotojais.


Kartu su Seimo nariais Klaipėdos rajone lankėsi ir LSDP Klaipėdos rajono skyriaus kandidatas Seimo rinkimuose Antanas Valys. Seimo nario, krašto apsaugos viceministro bei Europos parlamento atstovo patirties turintis kandidatas A. Valys pastebėjo, jog nemenko susidomėjimo sulaukęs politikų vizitas nuteikia viltingai ir vertinant socialdemokratų galimybes naujajame Seime.


Teiravosi, ką yra nuveikę


Į susitikimą su visuomene Gargždų muzikos mokykloje gyventojus pakvietę politikai džiaugėsi, jog žmonės nepabūgo oro sąlygų ir atvyko ne tik išklausyti, bet ir išsakyti savo lūkesčių Seimo nariams.


Parlamentaras J. Olekas neslėpė, jog daugumai šalies gyventojų dabartinės kadencijos Seimo nariai kėlė nusivylimą. „Kai kurių partijų pažadai pildosi – Seime darosi linksmiau. Tačiau praktinės naudos maža. Tad manau, jog per būsimus rinkimus rinkėjai labiau pasvers, ką rinkti savo atstovais politikoje“, – kalbėjo ilgametis politikas.


Salėje susirinkę žmonės teiravosi, kokią naudą šaliai davė socialdemokratų formuotos Vyriausybės. J. Olekas priminė, jog vien per septynerius metus – nuo 2001 iki 2008 metų – minimali alga padidinta iki 800 Lt, mažėjo bedarbystė, kilo bendras pragyvenimo lygis. Seimo narys V. P. Andriukaitis pridūrė, jog anuomet nemažai nuveikta palaikant santykius su kaimyninėmis valstybėmis. „Žengti svarbūs žingsniai energetikos srityje. 2001-2004 metais buvo atkurti šalies santykiai su Rusija, Lietuva pasirašė sutartis dėl ilgalaikio gamtinių dujų tiekimo su koncernu „Gazprom“. Deja, šiandien esame brangiausiai už dujas mokanti šalis Europoje, o per pastaruosius kelerius metus mūsų santykiai atšalo ne tik su Rusija, bet ir su baltarusiais, lenkais, estais, net latviais. Būtina aktyviau dalyvauti užsienio politikoje“, – įsitikinęs V. P. Andriukaitis.


Vardijo Vyriausybės ydas


Parlamentarė B. Vėsaitė pasidžiaugė, jog lankantis rajono įstaigose sulaukta klausimų apie planuojamos atominės elektrinės Visagine statybą. „Socialdemokratai nėra išreiškę pritarimo šiam sprendimui. Juolab kad dabartinė Vyriausybė jį laiko apgaubusi paslapties šydu“, – teigė Seimo Atominės energetikos komisijos narė B. Vėsaitė.


Parlamentarė I. Šiaulienė priminė, jog Lietuvą į finansinę duobę gramzdina ir socialinės politikos formavimo spragos. „Bendra valstybės skola siekia beveik 41 milijardą litų. Tai reiškia, jog kiekvienas šalies pilietis yra skolingas apie 14 tūkstančių litų. Dar turėtume pridėti ir dėl „Snoro“ bankroto atsiradusį 4 milijardų litų nuostolį. Visos valstybės turi skolų, tačiau mūsiškės – tik atsivėrusių skylių lopymas. Skolintų pinigų neinvestuojame, neplečiame infrastruktūros, o tiesiog pravalgome“, – kalbėjo I. Šiaulienė.


Susitikime dalyvavę politikai pritarė minimalios algos didinimo būtinybei. „Sieksime, jog minimalus atlygis siektų bent pusę vidutinio darbo užmokesčio ir nuo 800 Lt per mėnesį padidėtų iki 1000 Lt. Dabartinė Vyriausybė tam taip ir nesiryžo“, – sakė B. Vėsaitė.


Švietimo „neapkarpys“?


Gargždiškiai į politikus kreipėsi primindami rajone dūlinčias problemas. Viena tokių – S. Dariaus ir S. Girėno gatvės pašonėje iškilęs daugiabutis, kuris, bankrutavus statybos bendrovei, taip ir neįrengtas. „Jau trečius metus žmonės vargsta, paėmę butams paskolas antrą tiek priversti sumokėti palūkanų, dėl to jau ir sveikatą praradę. Tačiau bankas pinigus atskaito, ir niekas nekreipia dėmesio. Pasižymėkite, jog turime tokią problemą“, – prašė gargždiškiai. Politikai pažadėjo pasidomėti vaiduokliu virstančio namo likimu.


Muzikos mokyklos pedagogas Sigitas Stalmokas neslėpė visos mokyklos bendruomenės nuotaikų. „Nuo sunkmečio pradžios vis buvo mažinamas finansavimas švietimui, o šiomis dienomis sužinojome, jog neformalaus ugdymo finansavimas mums mažinamas dar 15 procentų. Kažkas turėtų atsakyti, kokios pozicijos ir vizijos laikomasi šiuo klausimu, ar tai nėra lengvas genocidas? Kur tie nuo švietimo atimti pinigai lieka?“ – klausimą Savivaldybės merui adresavo pedagogas.


Meras V. Dačkauskas priminė, jog prognozuojamas šių metų Savivaldybės biudžetas turėtų būti 11 procentų mažesnis nei pernai, tačiau ramino ugdymo įstaigų darbuotojus, neva drastiško finansavimo mažinimo nebus, ir prioritetas bus teikiamas atlyginimams išmokėti, komunalinio ūkio paslaugoms užtikrinti. „Priimsime protokolinį sprendimą, jog per metus ugdymo įstaigoje sutaupytos lėšos ketvirtą metų ketvirtį būtų skiriamos atlyginimams išmokėti ir taip skatinsime bendruomenes taupyti. Jei nepavyktų subalansuoti biudžeto, siūlysime kažkokias paslaugas apmokėti ateinančiais metais, tačiau mokytojai gaus normalius atlyginimus. Muzikos mokyklos, sporto, kitos moksleivių užimtumo įstaigos ir toliau bus išlaikomos iš Savivaldybės biudžeto“, – ramino V. Dačkauskas.


Ieško „reikiamų“ žmonių


Gargždiškis Jonas Remėza politikams priekaištavo, jog per dvidešimt nepriklausomybės metų teisine valstybe save vadinančioje Lietuvoje taip ir nesukurta patvari teisinė bazė, vis girdime apie korumpuotą prokuratūrų, teismų veiklą. Tačiau šį priekaištą ilgametis politikas V. P. Andriukaitis atrėmė paties praktika. „Teisinė bazė Lietuvoje išties labai sudėtinga. Bet koks įstatymo pakeitimas reikalauja keisti kelis kitus įstatymus. Tačiau piešti vien juodą vaizdą būtų neteisinga. Per mano 18 metų Seimo nario praktiką daugiausia tenka bendrauti su rinkėjais, kurie turi bėdų. Juos išklausius girdi vis tą patį prašymą: „O kaip apeiti įstatymą, nes jis numato kitaip, nei man reikia? Gal pažįsti reikiamą žmogų ir gali jam pašnibždėti?“ Rinkėjai taip pat turi gyventi pagal teisinės valstybės principus, tačiau matome, jog visuomenė didžiausiu privalumu laiko turimą „blatą“, – apgailestavo socialdemokratas V. P. Andriukaitis.


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių