Susitikimai
Kalėdų išvakarėse premjeras nori tikėti stebuklu
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius, praėjusį penktadienį į susitikimą apžvelgti metinius rezultatus pakvietęs vietinės žiniasklaidos atstovus, juos nustebino optimistinėmis nuotaikomis. Kelis kartus pabarbenęs į stalą (kad tik pikta akis nenužiūrėtų) premjeras pranešė, kad statistiniai duomenys rodo, esą BVP auga, bedarbystės mastai stabilizuojasi, eksportas didėja, o sumažėjusias pensijas ir socialines išmokas kompensuos mažesnės maisto produktų ir šilumos kainos. Žurnalistams burnojant, jog statistika yra viena, o realus gyvenimas kita, Ministras pirmininkas neprarado savitvardos ir pranašavo geresnius ateinančius metus.
Gerųjų naujienų miglose
„Ministrų kabinetas ėmėsi būtiniausių veiksmų laikydamasis solidarumo principo ir subalansuoto požiūrio. Buvome priversti padidinti pridėtinės vertės mokestį, akcizus, pelno mokestį, atsisakyti PVM lengvatų. Tačiau, kita vertus, buvo sumažintas gyventojų pajamų mokestis, iš dalies įvestas gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas dideles pajamas gaunantiesiems panaikinus neapmokestinamą GPM minimumą. Ypač mažėjo darbo užmokestis visiems, kurie jį gauna iš „valstybės kišenės“. Pavyzdžiui, aukštas pareigas užimantiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ir politikams atlyginimai sumažėjo iki 40 proc. 2010 metais vidutinė pensija sumažės 5 proc., o per 2008 metus buvo padidėjusi 28 proc. Būtent šių veiksmų dėka vien per 2009 metus pasiekėme bendrą 8 proc. biudžeto deficito sumažinimą, o 2010 metais planuojame sumažinti jį dar 5 proc.“, – gerosios A. Kubiliaus naujienos išdėstytos metinėje Vyriausybės ataskaitoje skambėjo ir susitikime su vietinės spaudos atstovais. Pasak premjero, jei nebūtų priimti šie sprendimai, biudžeto deficitas galėjo išaugti iki 17-18 proc. Tai reiškia, jog Lietuva paprasčiausiai nebūtų galėjusi pasiskolinti trūkstamų lėšų gyvybiniams poreikiams užtikrinti – išmokėti laiku algas, pensijas, pašalpas.
Šių metų trečiajame ketvirtyje pasirodė pirmieji ekonomikos atsigavimo požymiai: BVP (bendrasis vidaus produktas) per minėtą ketvirtį, palyginti su antruoju, išaugo 6 proc., atsigauna eksportas, kuris taip pat per trečią ketvirtį, palyginti su antruoju, išaugo 7,9 proc.
Ministras pirmininkas sakė nežadinsiąs nepamatuotų vilčių, tad neskelbsiąs kai kurių kitų statistinių duomenų, kurie rodo, esą Lietuvos ekonomikos kritimo kreivė jau lenkiasi į kitą pusę, tačiau Kalėdų išvakarėse jis norįs patikėti stebuklu ir siekiąs, kad žmonės optimistiškiau žvelgtų į ateitį.
Išeitis – gaivinimo programa
Bankrutuojančių įmonių, palyginti su 2008 metais, padvigubėjo, šešėlinė ekonomika šoktelėjo iki 27 proc. BVP, o „Sodros“ deficitas pasiekė 40 proc. Prognozuojama, kad kitąmet darbo neturės kas penktas Lietuvos gyventojas, o mažesnes šilumos kainas šilumininkai vėl geba sukelti įvesdami įvairius kitus mokesčius. Šias negatyvias žurnalistų išsakytas mintis premjeras bandė atremti Vyriausybės ekonomikos gaivinimo programa. Šios programos esmė – įlieti papildomų lėšų į valstybės ekonomiką nedidinant valstybės biudžeto deficito. Šiam tikslui šiais metais skirta beveik 4 mlrd. litų. Premjero nuomone, nors kritika liejasi per kraštus, ES lėšų įsisavinimas paspartėjo būtent šiais metais. ES struktūrinės paramos išmokėtų lėšų projektams suma iki metų pabaigos pasieks 3,5 mlrd. Lt. Kitais metais planuojama 8 milijardų litų ES parama.
„Netvirtinu, jog Lietuvoje metai buvo nesudėtingi ir nesunkūs. Net ekspertai nesugebėjo prognozuoti tikrųjų krizės padarinių.Tačiau visgi apmaudu, jog matome vien tai, kas bloga. Ir žiniasklaida praneša vien juodžiausias naujienas“, – guodėsi A. Kubilius.
Vyriausybės vadovas akcentavo, kad ateinančiais metais laukia svarbi apskričių reforma, kuri vėlgi turėtų sumažinti valstybės išlaidas, tačiau nepabloginti piliečių interesų. „Kai kurios institucijos dubliuoja viena kitos darbą, o problemų sprendimas vilkinamas, ypač žemėtvarkoje, teritorijų planavimo, statybų leidimų srityje. Tačiau stebina tai, kad susiduriame su savivaldybių nenoru perimti kai kurias funkcijas, nors anksčiau buvo deklaruojama, esą savivalda yra ribojama. Dabar dejuojama, jog delegavus savivaldybėms kai kurias naujas funkcijas joms įgyvendinti nėra pinigų. Jų bus, bet reikia ir iniciatyvos, geros valios pradėti permainas“, – įsitikinęs A. Kubilius.
Dėmesys vietinei spaudai
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos atstovai, dalyvavę susitikime su premjeru, klaida pavadino keturis kartus per metus padidintą PVM spaudai, įvestus naujus mokesčius „Sodrai“ nuo autorinio honoraro. „Kas gali atlaikyti tokią mokesčių naštą, užgriuvusią per vienerius metus ir dar vienu metu? Dauguma redakcijų, patyrusių didžiulių finansinių nuostolių, buvo priverstos mažinti ir atlyginimus, ir etatus. Tad socialinės garantijos ne įsitvirtino, o iš esmės dar ir pablogėjo, nes leidėjai neturi pakankamai finansinių resursų. Tuo labiau, kad mokama valstybinių institucijų informacija, pavyzdžiui, Nacionalinės mokėjimų agentūros, „nuteka“ į brangiausius nacionalinius dienraščius, kurių į dažną kaimo bendruomenę neateina nė vieno egzemplioriaus. Bet valdininkai šiltuose savo kabinetuose įsivaizduoja geriau pažįstantys kaimą, regionus“, – priekaištavo minėtos asociacijos, kuriai susitikime atstovavo ir Vakarų Lietuvos leidėjai, nariai.
Ministro pirmininko nuomone, ypatingą svarbą pranešant apie numatomas reformas, ES paramą turi vietinė žiniasklaida, kuri yra arčiausiai paprastų žmonių, geriausiai žino realaus gyvenimo pokyčius. A. Kubilius teigė suvokiąs, kad pastaruoju metu žiniasklaidos rinkoje susiklostė monopolinė padėtis skleidžiant tam tikrą valstybės finansuojamą informaciją. Neretai ji nepasiekia tikrojo adresato ir nėra jokio grįžtamojo ryšio. Premjeras pažadėjo skaidrinti viešinimo mechanizmą, tuo labiau, jog pirmas žingsnis žengtas – sustabdytas Nacionalinės mokėjimų agentūros konkursas.
Vilija BUTKUVIENĖ
